Šokas tai yra organizmo būklė, kuomet kūno organai ir audiniai nėra pakankamai aprūpinami deguonimi ir kitomis reikalingomis medžiagomis dėl sumažėjusios kraujo tėkmės. Esant tokiai būklei, ląstelių funkcijos sutrinka. Šokui užsitęsus, audinių ląstelės pradeda žūti, sutrinka organų veikla, galiausiai ištinka mirtis.
Atsiradus šokui būtina suteikti skubią pagalbą, nes kitu atveju žmogus gali greitai mirti.
Šokas yra skirstomas pagal jį sukėlusias priežastis. Kardiogeninis šokas – tai šokas, atsiradęs dėl širdies problemų. Hipovoleminis šokas atsiranda, kuomet žmogaus organizme sumažėja kraujo tūris, pavyzdžiui, stipriai nukraujavus. Anafilaksinis šokas žmogui gali pasireikšti atsiradus sisteminei alerginei reakcijai į kažkokį alergeną. Septinio šoko metu, kraujotakos sutrikimus lemia pavojinga organizmo infekcija. Neurogeninis šokas atsiranda, kai yra pažeidžiama nervų sistema.
Taigi, šoką gali sukelti būklės ar faktoriai, kurie sutrikdo kraujo tėkmę organizme. Širdies veiklą, o kartu ir kraujotaką gali sutrikdyti širdies smūgis (miokardo infarktas), širdies nepakankamumas. Smarkus kraujavimas ar dehidratacija gali sumažinti organizmo kraujo tūrį iki pavojingos organizmui ribos. Infekcijos ar alerginės reakcijos gali pažeisti kraujagysles ir skystoji kraujo dalis pažeistomis kraujagyslėmis išeina į audinius, taip sumažėja organizmo kraujo tūris. Šoką taip pat gali sukelti ir tam tikri vaistai, kurie sutrikdo širdies funkciją ar labai stipriai sumažina kraujospūdį. Stuburo traumos taip pat per tam tikrus mechanizmus gali sukelti šoką.
Lithuanian