Stemplės vėžys

Ligos pradžioje stemplės vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Vėliau ryškėja tokie ligos požymiai: sunkumas ryjant (disfagija), vėmimas po valgio, nepaaiškinamas svorio kritimas, krūtinės skausmas, spaudimas ar deginimas, vėmimas krauju, sutrikęs virškinimas, graužiantis rėmuo, nuolatinis kosulys ar krenkštimas. 

Stemplės vėžys, kaip ir kiti onkologiniai susirgimai, vystosi palaipsniui. Pirmiausia organo audinyje atsiranda viena ar kelios dėl kokios nors priežasties pakitusios ląstelės. Pavyzdžiui, stemplės apatinės dalies gleivinė yra nuolat veikiama skrandžio sulčių, jeigu žmogus serga gastroezofaginio reflukso liga. Ilgainiui dėl rūgšties poveikio ląstelės pakinta. Jeigu šios ląstelės nežūsta anksti pačios arba nėra sunaikinamos, jos pradeda daugintis.

Dažniausiaia vėžinėse ląstelėse įvyksta tokie pakitimai, kurie leidžia joms dalintis ir daugintis neribotą kiekį kartų. Pamažu formuojasi auglys. Kokiu nors metu nuo bendros auglio masės gali atsidalinti viena ląstelė ar jų grupė ir krauju, limfa arba per kitus audinius išplisti į kitus organus, tai vadinama metastazavimu. Diagnozavus stemplės vėžį, pacientas yra nuodugniai ištiriamas ir nustatoma ligos stadija. Ji žymima romėniškais skaičiais nuo I iki IV. I stadijos vėžys yra lokalizuotas tiktai paviršiniuose stemplės gleivinės sluoksniuose. II stadijos liga jau apima gilesnius stemplės sluoksnius, bei yra išplitusi į gretimus limfmazgius. III ligos stadija reiškia, jog vėžys perauga visą stemplės sieną bei siekia gretimus audinius ir yra išplitęs į gretimus limfmazgius. IV vėžio stadija nurodo, jog vėžys yra išplitęs ir į kitas kūno vietas. 

Stemplės vėžys diagnozuojamas apklausus pacientą dėl jo skundų bei jį ištyrus. Pagrindiniai tyrimo metodai yra endoskopija ir biopsija. Endoskopijos metu pro burną į stemplę yra įvedamas specialus vamzdelis su kamera ir stemplės vidus atidžiai apžiūrimas. Šio tyrimo metu galima paimti gabaliuką įtartinų audinių ir ištirti jį laboratorijoje.  Nustačius stemplės vėžį, pacientas turi būti ištiriamas detaliau. To reikia tam, kad būtų nustatytas ligos išplitimo laipsnis bei įvertinta ligos stadija. Todėl atliekami papildomi vaizduojamieji tyrimai: rengenografija, kompiuterinė tomografija, magnetinis branduolių rezonansas, pozitronų emisijos tomografija ar kiti.  

Jeigu stemplės vėžys sukėlė kokių nors komplikacijų, pavyzdžiui žmogaus stemplė tapo nebepraeinama ar jam išsivystė mitybos nepakankamumas, šios komplikacijos taip pat turi būti gydomos. Tai galima atlikti atkuriant stemplės spindį specialiu metaliniu vamzdeliu (stentu) arba į skrandį įstatant maitinimo zondą.

Stemplės vėžio riziką galima sumažinti metant ar nepradedant rūkyti, vengiant alkoholio, valgant daug vaisių ir daržovių, palaikant normalų kūno svorį. Šio vėžio profilaktikos tikslu labai svarbu gydyti gastroezofaginio reflukso ligą, jeigu ji yra nustatyta.