Tachikardija – tai dažnesnis nei normalus širdies plakimo dažnis. Įprastai, suaugusio žmogaus širdis ramybės būsenoje plaka 60–90 kartų per minutę. Sergant tachikardija, skilveliai arba prieširdžiai, arba skilveliai ir prieširdžiai vienu metu, susitraukinėja greičiau.
 |
„… gana plačiai paplitusi priežastis – nepakankamas širdies audinio aprūpinimas krauju. Itin neigiamą poveikį turi piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, rūkymas, pernelyg didelis gėrimų, turinčių daug kofeino, vartojimas.“
Plačiau skaitykite čia: |
Tachikardija atsiranda sportuojant, atliekant fizinį darbą, susijaudinus ar išsigandus. Tokie dažni širdies susitraukimai iki tam tikros ribos yra normalus organizmo atsakas į didėjantį krūvį.
Tachikardija gali išsivystyti ir sergant patologinėmis ligomis. Žinoma, kad širdies susitraukimų dažnis yra kontroliuojamas elektros impulsų, sklindančių širdies raumeninėmis skaidulomis. Tachikardija susergama ir tuomet, kai impulsai sukeliami per dažnai. Tokius dažnus širdies susitraukimus gali lemti daugybė įvairių faktorių ar ligų:
– širdies raumens pažeidimas, sergant širdies ligomis;
– įgimti širdies laidžiosios sistemos (sistema, kurioje generuojamas ir kuria sklinda elektrinis impulsas) sutrikimai;
– aukštas kraujo spaudimas;
– rūkymas;
– karščiavimas;
– gėrimai, kuriuose yra kofeino;
– didelis alkoholio kiekis;
– kai kurie vaistai;
– narkotikai;
– hipertireozė (suaktyvėjusi skydliaukės veikla).
Kartais tachikardijos priežasties nustatyti nepavyksta.
Tiesa, tachikardija dažniausiai suprantama, kaip padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, tačiau šis terminas yra platesnis. Jis gali apimti ir prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo sukeltą tachikardiją, viršskilvelinę tachikardiją ar skilvelinę tachikardiją.
 |
„… kofeinas turi narkotikams būdingų savybių – nutraukus jo vartojimą atsiranda abstinencijos simptomai.“
Plačiau skaitykite čia: |
Lithuanian