Temporalinis arteriitas

Temporalinio arteriito simptomai gali varijuoti. Ši liga dažniausiai pasireiškia nuolatiniu stipriu galvos skausmu ir padidėjusiu jautrumu abiejų smilkinių srityse. Liga gali pasireikšti ir sutrikusiu matymu (dvejinimusi akyse ar apakimu), regos netekimu viena akimi; žandikaulio skausmu, ypač kramtant; karščiavimu, svorio kritimu.

Išsišokusias smilkinines arterijas galima lengvai matyti plika akimi, jose jaučiamas susilpnėjęs pulsas.

Ligos pradžia dažnai primena gripą – raumenų, sąnarių skausmai, pakilusi temperatūra, nuovargis, galvos skausmas. Paprastai liga prasideda vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms.

Vėliau ryškėja galvos skausmas smilkiniuose. Paprastai abejuose, tačiau būna ligų atvejų, kuomet skausmas lokalizuojasi vienoje pusėje. Kartu gali pasireikšti ir kiti, aukščiau išvardinti simptomai.

Skausmas ir sąstingis kakle, pečiuose, klubuose, tai yra požymiai, rodantys, jog ši liga yra lydima anksčiau minėtos kitos ligos – reumatinės polimialgijos.

7-14 % pacientų, progresuojant ligai, gali atsirasti negrįžtamas aklumas. Taip pat sergantiems tempraliniu arteriitu didėja insulto ir aortos aneurizmos rizika (dėl susilpnėjusios aortos sienelės atsiradęs maišelio pavidalo išsipūtimas, kuris gali pratrūkti ir sukelti stiprų vidinį kraujavimą).

Gydytojas užduoda pacientui klausimus apie ligos pradžią, eigą, simptomus, nuodugniai apžiūri smilkinines arterijas.

Įtarus temporalinį arteriitą, skiriamas bendras kraujo tyrimas. Svarbus bendro kraujo tyrimo komponentas diagnozuojant temporalinį arteriitą – eritrocitų nusėdimo greitis, kuris, esant ligai, būna gerokai padidėjęs.

Ligos patvirtinimui turėtų būti paimta temporalinės arterijos biopsija. Biopsija imama iš kelių smilkininės arterijos vietų, nes ši liga gali pažeisti atskiras arterijos dalis. Biopsijos metu paimti mėginiai siunčiami gydytojui patologui, kuris ištyręs mėginius mikroskopu gali patvirtinti arba atmesti ligos diagnozę.

Papildomi tyrimai, tokie kaip: ultragarsinis tyrimas, magnetinio rezonanso angiografija (tyrimo metu pacientui suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri atliekant magnetinio rezonanso tomografiją, išryškina kraujagysles).

Tempralinio arteriito atveju gydymas turėtų būti paskirtas kuo anksčiau, netgi prieš galutinį diagnozės patvirtinimą, taip stengiantis išvengti galimo aklumo. Gydymui yra skiriama gliukokortikosteroidų grupės vaistų (pvz., prednizolonas). Nors pagerėjimas gali atsirasti jau po keleto dienų, vaistus vartoti gali tekti net porą metų.

Kadangi, nėra tiksliai žinoma, kas sukelia šią ligą, profilaktikos nėra.

Kita Informacija

Istorija: Dar XIX a. Anglų gydytojas Jonathan Hutchinson aprašė ligonį, kuris negalėjo nešioti kepurės dėl skausmingų smilkininių arterijų. Nuo to laiko kilo susidomėjimas šia liga.

Paplitimas: Tikslūs sergančiųjų temporaliniu arteriitu skaičiai nėra žinomi, tačiau manoma, kad JAV sergančiųjų skaičius svyruoja tarp 0,49 ir 27,3 atvejų 100 000 gyventojų vyresnių nei 50 metų. Temporalinis arteriitas yra dažnesnis šiaurinėse valstybėse, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Palyginimui Saudo Arabijoje sergamumas šia liga yra labai mažas.

Temporalinis arteriitas dažniausiai pasireiškia baltaodžiams. Dvigubai dažniau ši liga pasireiškia moterims. Liga paprastai prasideda 60-80 metų sulaukusiems žmonėms.