Trapių kaulų sindromas

-1
+0 -1

Trapių kaulų sindromas- tai grupė genetiškai perduodamų ligų, kurios visos pasireiškia netaisyklingu kaulinio ir kremzlinio audinio vystymusi, dėl to dažnai įvyksta daugybiniai kaulų lūžiai. Iš kaulinio audinio pašalinus riebalus ir vandenį, du trečdalius jo sudaro neorganinės medžiagos, tokios kaip magnis, kalcio chloridas, fluoras, hidroksiapatito kristalai ir kitos. Likusį trečdalį – organinės. Iš jų daugiausia kolageno skaidulos. Neorganinės medžiagos suteikia kaului kietumo, organinės – tvirtumo. Todėl sutrikus kolageninių skaidulų sintezei, didžiausią dalį kaulų masės sudaro druskos, kaulai tampa trapūs, lūžta net nuo mažiausios traumos ar savaime. Kolageno sintezė gali sutrikti įvykus geno, koduojančios I tipo kolageno sintezę, mutacijai arba būti paveldėta iš tėvų. Jei vienas iš tėvų serga trapių kaulų sindromu ir ligą lemia autosominis dominantinis paveldimumas (~90 procentų ligos atvejų), tai rizika, kad susilaukus vaikelio jis paveldės šią ligą lygi 50 procentų. Jei ligą lemia autosominis recesyvinis, rizika lygi 25 procentams. Tačiau liga paveldima retai, dažniausiai tai naujos genetinės mutacijos. Tai viena dažniausių skeleto displazijų. Ligos atvejų pasitaiko 1 iš 10000- 20000 naujagimių. Vyrų ir moterų tarpe liga pasireiškia vienodu santykiu. Serga visų rasių žmonės. Sunkesnė ligos eiga būna naujagimiams ir jaunesniame amžiuje. Kartais savaiminiai kaulų lūžiai pasitaiko vyresniems žmonėms ir liga diagnozuojama palyginus vėlai.

Trapių kaulų sindromas. Simptomai

Trapių kaulų sindromo simptomatika gali būti labai įvairi. Pagal tai skiriami keli ligos tipai. Lengviausia ligos forma būna žmonėms, kuriems diagnozuojamas pirmojo tipo trapių kaulų sindromas. Jis pasireiškia normaliu vaiko ūgiu, minimaliomis kaulų deformacijomis, tačiau atsiradęs sąnarių laisvumas, raumenų silpnumas. Iškrypsta stuburas, dantys tampa trapūs. Kaulai lūžta lengvai, tačiau lūžiai gyja greitai. Su amžiumi lūžių tikimybė mažėja. Tokių žmonių veidas paprastai būna trikampio formos, skleros pilkos, violetinės ar melsvos. Iki 20-40 metų prarandama arba žymiai susilpnėja klausa. Kolageno struktūra normali, tačiau ryškiai sumažėjęs baltymo kiekis. Sunkiausia ligos forma- antro tipo trapių kaulų sindromas. Naujagimiai išgyvena vos kelis mėnesius. Kaulų lūžiai savaiminiai, dauguma jų įvyksta dar negimus. Galūnių kaulai prastai išsivystę, neišsivystę plaučiai, mažas ūgis. Nustatoma pakitusi kolageno struktūra. Trečiojo tipo sindromui būdingi kaulų lūžiai po gimimo ar gimimo metu. Tokie vaikai išgyvena, tačiau patiria daug sudėtingų ortopedinių operacijų, dažniausiai juda tik invalido vežimėlio pagalba. Jų ūgis mažesnis už vidutinį, svoris dažniausiai normalus. Būdingas trikampis veidas, statinaitės formos krūtinės ląsta. Stuburas iškrypęs, trapūs dantys, silpni raumenys, laisvi sąnariai, sutrikęs kvėpavimas, dažnai susilpnėjusi ar išnykusi klausa. Pakitusi skleros spalva (mėlyna, pilkšva ar violetinė). Nustatoma pakitusi baltymo kolageno struktūra. Ketvirto tipo trapių kaulų sindromas pasireiškia lengvai lūžtančiais kaulais, žemu ūgiu. Sklerų spalva beveik nepakitusi. Kaulų deformacijos lengvo ar vidutinio laipsnio. Kaip ir kitiems tipams, būdingas trikampio formos veidas, statinaitės formos krūtinė, galimas klausos praradimas. Nustatoma pakitusi kolageno struktūra. Penkto tipo sindromui būdinga normali dantų struktūra ir vystymasis, baltos akių skleros. Gyjant kaulų lūžiams, susidaro neįprastai dideli kaliusai (kaulo rumbas, atsiradęs lūžio vietoje, atsidedant naujam kauliniam audiniui). Mikroskopiškai kaulo audinys primena tinklelį. Šešto tipo ligos formai būdingas šarminės fosfatazės (fermento susijusio su kaulų formavimusi) padidėjęs aktyvumas, kuris nustatomas atlikus kraujo tyrimus. Pats sindromo tipas diagnozuojamas atlikus kaulų biopsiją, o žiūrint per mikroskopą, kaulinio audinio piešinys primena žuvies žvynus. Iki šiol nenustatyta ar šis ligos tipas perduodamas autosominiu dominantiniu ar recesyviniu būdu. Septintajam tipui būdinga baltos skleros, apvalus veidas, maža galva. Ligonis būna žemo ūgio, trumpi žąstikauliai ir šlaunikauliai. Aštuntasis ligos tipas yra mirtinas, primena antrąjį tipą, tačiau skleros baltos. Labai sutrikęs augimas, ypatingai maža kaulų mineralizacija. Sergantiems osteogenesis imperfecta taip pat yra padidėjęs prakaitavimas, dėl nežinomų priežasčių jie sunkiau toleruoja karštį. Jiems dažniau nei kitiems diagnozuojamos išvaržos.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *