Trauminis šokas

Trauminio šoko simptomai priklauso nuo netektų skysčių tūrio.

Pagrindiniai simptomai, atsirandantys šoko metu yra nerimas ar sujaudinimas, vėsi drėgna oda, lūpų ir nagų melsvumas, smarkus prakaitavimas, krūtinės skausmas, sąmonės netekimas, silpnas dažnas pulsas, dažnas kvėpavimas, žemas kraujospūdis, sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas. Esant traumai, pacientas paprastai jaučia skausmą pažeistoje vietoje.

Ankstyvose stadijose, kol netekto kraujo (ar kitų skysčių) tūris dar nėra labai didelis, organizmas stengiasi užtikrinti pakankamą kraujotaką kompensaciniais mechanizmais – atsiranda tachikardija (padažnėja širdies plakimas). Svarbu įvertinti, per kur yra netenkama kraujo – atvirų sužalojimo metu kraujavimo šaltinis būna gana akivaizdus. Uždarų traumų metu kraujuoti gali į pilvo, krūtinės ertmę – tokį kraujavimą reikia greitai nustatyti ir pradėti gydyti. Trauminio šoko pradinėse fazėse žmogų gali ištikti sujaudinimas – jo metu žmogus šaukia, verkia, gali net dainuoti, nes yra sutrikusi žmogaus savikontrolė.

Neužkirtus kelio kraujavimui, kraujo netenkama vis daugiau, organizmas nebesugeba tinkamai kompensuoti kraujo netekimo. Dėl to pradeda mažėti kraujo spaudimas, audiniai gauna vis mažiau deguonies ir energinių medžiagų – ląstelės pradeda žūti, sutrinka organų funkcija, ištinka mirtis.

Pacientų likimas priklauso nuo netekto skysčio kiekio bei nuo to, kaip greitai ir profesionaliai suteikta pagalba.

Šoko diagnozė turi būti nustatoma labai greitai ir turi būti pradedamas efektyvus gydymas.

Apžiūrint pacientą randamas sumažėjęs kraujo spaudimas, tachikardija (padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis), tachipnėja (padažnėjęs kvėpavimas). Gali būti matoma sutrikusi paciento sąmonė. Taip pat gali būti matomas kraujavimo šaltinis (ypač esant atviram sužalojimui), kuris rodo, jog žmogų tuoj gali ištikti šokas (jei šoko dar nėra).

Atliekami tyrimai tokie kaip ultragarsinis tyrimas ar kompiuterinė tomografija, kurių metu gali būti aptiktas vidinis kraujavimas, kurį sunku įtarti vien tik iš apžiūros. Užrašoma elektrokardiograma, jos metu gali būti nustatomi širdies ritmo sutrikimai. Matuojamas šlapimo išsiskyrimo kiekis, atliekami bendri kraujo tyrimai, stebimas hemoglobino įsisotinimas deguonimi.

Esant šokui, žmogui turi būti suteikta skubi pagalba. Ligoniui turi būti užtikrinama šilta, patogi aplinka. Pagrindinis gydymo tikslas yra atstatyti kraujo ir netektų skysčių tūrį organizme. Punktuojama vena (dažniausiai rankoje) tam, kad būtų greitai sulašinami dideli kiekiai skysčių, kraujo ar kraujo produktų.

Pacientui gali būti duodami vaistai, kurie padidina kraujo spaudimą, kraujo kiekį, išstumiamą širdies.

Medicinos personalas šoko ištiktam žmogui užtikrina kvėpavimo funkcijas, jei yra būtinybė, žmogų intubuoja (įkišamas vamzdelis į trachėją, kad žmogus galėtų lengviau kvėpuoti, esant reikalui gali būti prijungta dirbtinė plaučių ventiliacija).

Tam, kad išvengtų trauminio šoko, žmonės turėtų elgtis apgalvotai, nerizikuoti savo sveikata, saugiai vairuoti, stengtis išvengti traumų, mažinti alkoholio vartojimą, nesėsti už vairo išgėrus.

Kita informacija

Istorija: su daug gyvybei pavojų keliančių būsenų (įskaitant trauminį šoką) buvo susidurta pirmojo ir antrojo pasaulinių karų metais. Būtent pirmojo pasaulinio karo metais buvo pradėti kurti šoko gydymo principai. Vietnamo ir Korėjos karų metu buvo suprasta, kad organizmo skysčių atstatymas ir ankstyva chirurginė intervencija yra labai svarbūs elementai gydant šoką, atsiradusį po traumos. Šie principai, atsiradę karų metu, padėjo formuoti šoko gydymo algoritmus. Tiesa, net ir šiais laikais ne visi gydytojai sutaria, koks turėtų būti optimalus hipovoleminio šoko gydymas.