Trombocitų funkcijos sutrikimas – tai būklė, kai dėl trombocitų funkcijos pakitimo sutrinka kraujo krešėjimas ir pailgėja arba sutrumpėja kraujavimo laikas. Jei krešėjimas sutrinka dėl trombocitų kiekio sumažėjimo arba jų funkcijos sutrikimo, tai vadinama trombocitopenija. Jei krešėjimas sutrinka dėl per didelio kiekio trombocitų arba jų funkcijos sutrikimo, tokia būklė vadinama trombocitoze. Trombocitų funkcijos sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti. Įgimtiems priskiriama: Vilebrando liga, Bernard–Soulier sindromas, trombocitų faktorių trūkumas, Marfano sindromas, glikogenolizės, Glazmano trombostenija (paveldimas susirgimas, kurio metu trombocitų sienelėje trūksta specialaus baltymo, kuris jungiasi su krešėjimo baltymu fibrinogenu), idiopatinė trombocitopeninė purpura, dėl receptorių ir signalo perdavimo sutrikimų atsirandantys trombocitų funkcijos sutrikimai. |
Įgyti trombocitų funkcijos sutrikimai gali išsivystyti dėl: sepsio (kraujo užkrėtimo), dažnų kraujo perpylimų, vėžių, skydliaukės ir kepenų ligų, tam tikrų vaistų (kai kurių antibiotikų, priešuždegiminių vaistų, šlapimą varančių diuretinių vaistų, psichotropinių vaistų), lėtinių inkstų ligų, širdies vožtuvų ligos.