Trumparegystė, kitaip žinoma kaip miopija, yra regos sutrikimas kuomet spinduliai, perėję akies optinę sistemą susifokusuoja prieš tinklainę, akies vietą atsakingą už vaizdų matymą, todėl toli esantys daiktai atrodo išsilieję, o arčiau esančių daiktų vaizdas susidaro tiesiai ant tinklainės ir iš arti daiktai neatrodo išsilieję. Skiriamos dvi ligos formos: ašinė- kuomet vaizdo susidarymas tinklainėje sutrikęs dėl akies obuolio formos pasikeitimo – akies ašies ilgis būna didesnis, nei normalios akies (akies obuolys ovalesnės formos), tai būdinga mokyklinio amžiaus vaikams, kuomet akies obuolio augimas pats sparčiausias. Kita trumparegystės forma – refrakterinė, kuomet sutrinka pusiausvyra tarp lęšiuko ir ragenos šviesos fokusavimo galimybių.
Trumparegystė
Trumparegystė. Simptomai
Neryškiai matomi toli esantys objektai, pavyzdžiui vaikai skundžiasi nematantys kas parašyta mokykloje ant lentos. Tačiau arti esantys daiktai ar užrašai matomi gerai.
Žiūrint į tolį savaime prisimerkiama – pereidami trumparegės akies optinę sistemą lygiagretūs spinduliai telkiasi prieš tinklainę susidarančiame židinyje, dėl sklaidos ratų vaizdas tinklainėje susidaro neaiškus, o prisimerkus sklaidos ratai itin sumažėja, kitaip tariant – vaizdas paryškėja, būtent dėl to trumparegiai, be akinių žiūrėdami į tolį prisimerkia.
Trumparegiai taip pat gali dažniau skųstis galvos skausmais ar „musytėmis“ -judančiais juoduliukais regėjimo lauke.
Trumparegystė. Ligos eiga
Skiriami trys trumparegystės laipsniai: silpna- iki 3 dioptrijų, vidutinė – nuo 3 iki 6 dioptrijų, ir sunki – daugiau nei 6 dioptrijos. Nustačius trumparegystę, ji gali progresuoti lėtai – mažiau nei 1 dioptrija per metus, ir dažniausiai nustoja progresuoti visiškai subrendus (sukakus 18-20m.), tačiau trumparegystė gali beveik išvis neprogresuoti, ar progresuoti itin sparčiai, įvardinti tikslias priežastis kokiu greičiu progresuos trumparegystė yra sunku, tačiau manoma, kad tai susiję su genetinėmis priežastimis ar išorinių faktorių.
Trumparegystė. Diagnostika
Ligą dažniausiai gydytojas oftalmologas įtaria esant specifiškiems skundams, o diagnozė patvirtinama paprastu regėjimo testu, kurį gali atlikti tiek oftalmologas tiek optometristas, su specialu aparatu ar tiesiog prašydamas iš tam tikro atstumo įvardinti skirtingo dydžio simbolius matomus lentelėje pakabintoje ant sienos
Trumparegystė. Gydymas
Gydymo galimybės yra tik korekcinės: akiniai, kontaktiniai lęšiai arba lazerinė akių operacija. Akiniai yra parenkami pagal trumparegystės laipsnį (dioptrijas) ir skiriami patys silpniausi akinių stiklai (minusinių dioptrijų), su kuriais pasiekiamas geriausias matomumas, taip daroma tam, kad akiniai nebūtų per stiprūs, ir trumparegis žmogus su akiniais nevirstų toliaregiu. Galvos svaigimas ir skausmas užsidėjus naujus akinius yra ženklas, kad akiniai yra per stiprūs. Kontaktinių lęšių stiprumas irgi parenkamas atsižvelgiant į dioptrijas, aktyvių žmonių jie yra labiau mėgstami, nes kitaip nei akiniai, nekrenta nuo veido, neriboja judesių ar regėjimo lauko. Regėjimo korekcija lazeriu atliekama pacientams, kuriems regėjimo sutrikimas neprogresavo bent metus – operacijos metu koreguojamas ragenos išgaubtumas taip, kad spinduliai perėję rageną susikirstų tiesiai ant tinklainės. Po operacijos pacientui nebereikia naudoti nei akinių nei kontaktinių lęšių.
Trumparegystė. Profilaktika
Nėra jokio optimalaus būdo išvengti trumparegystės. Žinomas didelis genetinis polinkis sirgti trumparegyste, jei abu tėvai buvo trumparegiai, net iki 60% , o jei trumparegiu buvo tik vienas iš tėvų, vaikui sirgti trumparegyste tikimybė – iki 40%. Manoma, kad didesnę tikimybę susirgti trumparegyste turi žmonės, kurių profesija reikalauja atlikti darbą su arti esančiai nedideliais objektais ar daug skaityti. Norint užkirsti kelią jau esančios trumparegystės progresavimui, galima atlikti akių raumenų mankštą, kurią turėtų nupasakoti gydytojas oftalmologas, tačiau tai nėra visuotinai priimtas būdas stabdyti ligos progresavimą ir ne visiems pacientams jis yra veiksmingas.
Lithuanian