Ūminė mieloleukemija – tai kraujo ir kaulų čiulpų vėžio rūšis.
Žodis „ūminė“ reiškia, kad mielogeninė leukemija vystosi ir progresuoja greitai. Žodis „mielogeninė“ nurodo, kad liga pažeidžia kraujo ląsteles, vadinamas mieloidinėmis. Iš šių ląstelių vystosi kai kurie baltieji kraujo kūneliai, raudonieji kraujo kūneliai ir trombocitai. Priešingai nei ūminė limfoleukemija, mieloleukemija nepažeidžia limfocitų,
Ūminė mieloleukemija išsivysto dėl atsiradusios DNR pažaidos kraujo kaulų čiulpų ląstelėse. Tokiu atveju kraujo ląstelių gamyba pasidaro nevaldoma ir iškreipta.
„Šiandien leukemija gydoma ir pagydoma dėka vis labiau modernėjančių technologijų ir naujų atradimų. Todėl diagnozė „kraujo vėžys“ jau nebėra nuosprendis.“
Plačiau skaitykite čia: |
Kaulo čiulpų mieloidinis kamienas pradeda gaminti nebrandžias ląsteles, kurios vadinamos mieloblastais. Pastarosios nesugeba atlikti normalios baltųjų kraujo ląstelių funkcijos, o dėl per didelės jų produkcijos iš kaulų čiulpų išstumiamos normalią funckiją atliekančios ląstelės.
Dažniausiai nėra tiksliai žinoma, kas sukelia DNR mutacijas kaulų čiulpų ląstelėse.
Žinomi tik rizikos faktoriai, kurie gali turėti įtakos ligai išsivystyti:
– vyresnis amžius;
– vyriška lytis;
– buvę chemoterapijos ar radioterapijos kursai;
– kontaktas su pavojingais chemikalais, pavyzdžiui, benzenu;
– rūkymas;
– kitos kraujo ligos, pavyzdžiui, mielodisplazija, tikroji policitemija;
– genetinės ligos, tokios kaip Dauno sindromas.