Uretritas

Kai kurie uretritu sergantys žmonės neturi jokių skundų, tačiau kitiems gali pasireikšti deginimo jausmas šlapinantis, dažnas skausmingas šlapinimas, pilvo apatinės dalies skausmas. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas ir skausmas lytinės sueities metu.

Vyrams ir moterims ligos simptomai nevienodi.

Pagrindiniai vyrų skundai:

- kraujas šlapime arba spermoje;
- deginantis skausmas šlapinantis;
- erekcijos sutrikimai;
- dažnas ir stiprus noras šlapintis;
- niežulys, paraudimas ir patinimas varpoje ar kirkšnių srityje;
- skausminga lytinė sueitis ir ejakuliacija.

Moterims pasireiškia:

- pilvo skausmai;
- deginantis skausmas šlapinantis;
- temperatūra ir šaltkrėtis;
- dažnas ir stiprus poreikis pasišlapinti;
- dubens srities skausmas ir padidėjęs makšties dirglumas.

Į gydytoją reikia kreiptis, jeigu stipriai pakilo temperatūra, prasidėjo stiprus pykinimas ir vėmimas, ėmė smarkiai skaudėti pilvo apačią ir dubens sritį. 

Negydomo uretrito komplikacijos gali būti labai sunkios, kartais netgi keliančios pavojų gyvybei.

Ligos pasekmės:

- lėtinis pilvo skausmas;
- nevaisingumas;
- dubens uždegiminės ligos;
- prostatitas (uždegiminė prostatos liaukos infekcija);
- infekcijos išplitimas, šlaplės randėjimas ir susiaurėjimas.

Pirmiausia gydytojas paciento paklausia apie esamus nusiskundimus, persirgtas ligas, gretutinius susirgimus, rizikos faktorius. Po to atliekamas fizinis ištyrimas.

Vyrams apžiūrimas pilvas, šlapimo pūslės sritis, varpa ir sėklidės, per tiesiąją žarną patikrinama prostatos būklė (galima diagnozuoti padidėjusius kirkšninius limfmazgius, paraudusią ir patinusią varpą).

Moterims įvertinamas šlaplės sudirgimas, pilvo įsitempimas.

Vėliau gydytojas gali paskirti atlikti šlapimo ir kraujo tyrimus (kraujyje padidėjusi C reaktyvaus baltymo koncentracija nurodo infekcinį procesą organizme).

Šlapimo pasėlis imamas tam, kad būtų galima nustatyti ligą sukėlusią infekciją.

Tiriamos ir kitos uretritą galinčios sukelti priežastys (gonorėjos ir chlamidiozės sukėlėjai).

Moterims reikėtų atlikti nėštumo testą (įsitikinti, kad simptomus sukelia įtariama liga, o ne augantis vaisius gimdoje) arba ultragarsinį tyrimą, kuris leidžia apžiūrėti ne tik šlapimo šalinimo sistemos, bet ir lytinius organus.

Gydymo tikslai – pašalinti infekcijos sukėlėją, palengvinti simptomus ir apsaugoti nuo infekcijos išplitimo po organizmą.

Reguliarus sveikatos tikrinimas padeda aptikti ligą ankstyvose stadijose ir pagerinti sveikatos būklę siekiant išvengti uretrito pasikartojimo.

Uretritą, atsiradusį dėl traumos, galima išgydyti apsaugant žaizdą nuo sąlyčio su nešvarumais, o bakterijos sukelta liga dažniausiai gydoma antibiotikais.

Jei ligą sukėlė lytiniais takais plintančios bakterijos (gonorėjos ir chlamidijos), vienos rūšies antibiotiko gali nepakakti, todėl gydytojas paskiria kelių antibiotikų rūšių kursą.

Skausmui malšinti galima vartoti nuskausminamųjų. Gydymo periodu patartina vengti lytinių santykių arba naudotis apsaugos priemonėmis (jei uždegimą sukėlė infekciją, būtina pasitikrinti abiems partneriams).

Liga, trunkanti ilgiau nei 6 savaites, laikoma lėtine, jai gydyti taip pat skiriami antibiotikai. 

Norint išvengti uretrito patartina:

- lytiškai santykiauti naudojant apsaugas (prezervatyvus ar kitas barjerines kontraceptines priemones);
- pasišlapinti iškart po lytinio akto;
- reguliariai gerti pakankamą kiekį vandens (šlapimo takus atsparesnius bakterijai daro spanguolių sultys, meškauogių lapų arbata).