Utelėtumas (Pedikuliozė)

Pedikuliozė gali pasireikšti įvairiais simptomais: stipriu niežuliu, kutuliu judinant plaukus, smulkiais, raudonais guzeliais ant galvos, kaklo ar pečių odos. Kai kuriais atvejais utėlės gali būti matomos plika akimi, nes suaugę parazitai būna daugmaž sezamo sėklos dydžio. Juos galima stebėti ant galvos, kūno, gaktos ar kitose plaukuotose kūno vietose ar drabužiuose. Besidauginančios utėlės plaukuose palieka glindas, jos taip pat gali būti matomos plika akimi. Neretai glindas galima supainioti su pleiskanomis, tačiau glindos, kitaip nei pleiskanos, būna stipriau prikibusios prie plauko, todėl šukuojant lieka plaukuose. 

Užsikrėtus pedikulioze, utėlės ima dėti kiaušinius – glindas (6–8 per dieną), juos klijuoja ant plauko labai arti odos paviršiaus. Per 7–10 dienų jie virsta lervomis, kurios maitinasi žmogaus krauju, o dar per 7–12 dienų jos tampa suaugusiomis utėlėmis.

Diagnozuodamas utėlėtumą, gydytojas atidžiai apžiūri pacientą. Tam gali būti naudojamas padidinamasis stiklas arba speciali lempa. Galvinių utėlių ieškoma ant plaukuotos galvos odos ar plaukuose netoli odos paviršiaus. Diagnozė patvirtinama, jei randama gyvų suaugusių utėlių arba jų kiaušinių prie pat plauko šaknies. Drabužinių utėlių ieškoma rūbuose, ypač prie siūlių. Dažniau drabužinės utėlės pasitaiko vilnoniuose rūbuose.  Gaktinės utėlės gali būti randamos gaktos plaukuose, krūtinės plaukuose, antakiuose, blakstienose.

Diagnozavus pedikuliozę, labai svarbu ją iki galo išgydyti, nes likę nors ir keli kiaušinėliai ar pačios utėlės, sukels ligos recidyvą. Galvos utėlės gali būti naikinamos specialiais šampūnais, medikamentais arba losjonais. Šampūnuose, skirtuose naikinti utėles, yra pedikuliocidų, jas žudančių medžiagų. Medikamentai, skirti utėlių naikinimui, taip pat naudojami tepant juos ant plaukų ir įtrinant į galvos odą. Losjonai turi būti tepami ant galvos odos, vėliau nuplaunami vandeniu. Dažniausiai šias priemones reikia naudoti keletą kartų. Labai svarbu laikytis tikslių vaistų vartojimo instrukcijų, nes kitaip utėlių naikinimas gali būti nesėkmingas. Galima naikinti utėles ir paprastesniais būdais: reikia sudrėkinti plaukus 4–5 % acto tirpalu ir pusę valandos šukuoti plaukus tankiomis šukomis. Šią procedūrą kartoti dvi savaites kas 3–4 dienas. Svarbu naikinti utėles ir aplinkoje. Šukos, šepečiai ir plaukų aksesuarai turi būti mirkomi 4–5 % acto tirpale pusę valandos. Drabužinės utėlės naikinamos skalbiant visus drabužius ir patalynę bei rankšluosčius juos virinant 2 % kalcinuotos sodos tirpale, o audiniai, kurių negalima virinti, skalbiami karštesniame nei 60°C vandenyje. Po plovimo, būtina kruopščiai išlyginti visus audinius karštu lygintuvu iš abiejų pusių, ypač siūles. Gaktos utėlės naikinamos tokiomis pačiomis priemonėmis kaip ir galvos utėlės. Labai svarbu išsiaiškinti, nuo ko žmogus apsikrėtė utėlėmis. Visi asmenys vienoje aplinkoje užsikrėtę utėlėmis turėtų būti gydomi vienu metu. Taip apsisaugoma nuo pakartotinio užsikrėtimo. 

Kartais būna gana sudėtinga apsisaugoti nuo utėlių, nes užsikrėtimas jomis retai susijęs su asmens higiena. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai, nes jų kolektyvuose, darželiuose, mokyklose, stovyklose, utėlės plinta itin lengvai. Reikėtų patarti vaikui vengti kontakto galvomis su kitais vaikais, nesidalinti su niekuo savo kepure, šukomis, šaliku, ausinėmis. Reikia vengti kontakto su žmogumi, kuris serga arba įtariama, kad jis serga pedikulioze. Patariama nesidalinti su niekuo patalyne, rankšluosčiais, šukomis, drabužiais.