Vaikų viduriavimas ir vaikų vidurių užkietėjimas – dvi dažnos vaikų virškinamojo trakto patologijos. Viduriavimas konstatuojamas tada, kai vaikas tuštinasi daugiau kaip tris kartus per dieną, o išmatos yra nesusiformavusios, skystos ar vandeningos. Tokiose išmatose dažnai gali būti priemaišų, kraujo, gleivių. Viduriavimas skirstomas į ūmų ir lėtinį. Dažniausios vaikų viduriavimo priežastys yra įvairios virškinamojo trakto infekcijos, kurias sukelia virusai arba bakterijos, rečiau kitos uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas arba terminalinis ileitas (Krono liga). Viduriavimą taip pat gali sukelti celiakija, laktozės netoleravimas ir kitos būklės. Vidurių užkietėjimas konstatuojamas tada, kai vaikas tuštinasi rečiau kaip tris kartus per savaitę arba tuštinantis jaučiamas skausmas, ir yra kitų išmatų susilaikymo simptomų (pavyzdžiui, čiuopiami dariniai pilve). Vidurių užkietėjimas, kaip ir viduriavimas, gali būti ūminis arba lėtinis. Dažniausios vaikų vidurių užkietėjimo priežastys yra mitybos nepakankamumas, judrumo nepakankamumas, mitybos netinkamumas, vitamino D perdozavimas, įgimtos arba įgytos ligos, kai kurių vaistų vartojimas.
Vaikų viduriavimas
Vaikų viduriavimas. Simptomai
Viduriuojantis vaikas tuštinasi daugiau kaip tris kartus per dieną, o išmatos būna nesusiformavusios, skystos ar vandeningos, jose dažnai būna įvairių priemaišų: gleivių, kraujo. Šią būklę neretai lydi kiti požymiai: pykinimas ir vėmimas, pilvo ir galvos skausmas, karščiavimas.
Vaikas, kuriam užkietėjo viduriai, tuštinasi dažniausiai rečiau kaip tris kartus per savaitę. Tokį vaiką taip pat kamuoja pilvo pūtimas ir skausmas, bei pilvo apačios sunkumas. Šį tuštinimosi sutrikimą gali lydėti ir šlapinimosi sutrikimas.
Vaikų viduriavimas. Ligos eiga
Dažniausiai vaikai viduriuoja dėl infekcinės kilmės ligų. Tokiu atveju viduriavimas paprastai trunka 3–5 dienas. Dažniausiai išmatos būna nesusiformavusios dar keletą dienų po to, kai baigiasi vėmimas ir viduriavimas. Stipriai viduriuojantis vaikas gali dehidratuoti dėl didelio prarandamų skysčių kiekio. Toks vaikas gali tapti vangus, jo burna sausa, vaikas nesišlapina, dažnai kvėpuoja. Būtina kuo skubiau atstatinėti tokio vaiko skysčių ir elektrolitų balansą.
Užkietėjus viduriams pirmosiomis dienomis jaučiamas sunkumas pilvo apačioje ir pilvo skausmas. Vėliau skausmas praeina, o sunkumas išlieka. Vaikas tampa dirglus, neramus, praranda apetitą. Gali išsivystyti šlapimo takų infekcija.
Vaikų viduriavimas. Diagnostika
Diagnozuojant vaikų viduriavimą reikia išsiaiškinti, kiek kartų vaikas tuštinasi, kokio pobūdžio yra jo išmatos, kokie papildomi simptomai lydi ligą, ar šeimoje dar kas nors skundžiasi panašiais simptomais. Tuomet reikia ištirti vaiko kraują ir išmatas (išmatose galima ieškoti virusų antigenų, kirmėlių, pirmuonių, auginti pasėlį).
Vidurių užkietėjimui diagnozuoti dažniausiai pakanka apklausti ir apžiūrėti pacientą. Kartais atliekama vidaus organų echoskopija ar pilvo rentgenograma.
Vaikų viduriavimas. Gydymas
Gydant vaikų viduriavimą labai svarbu atstatyti skysčių ir elektrolitų balansą, apsaugant vaiką nuo dehidratacijos. Vaikas skatinamas kuo daugiau gerti, jam gali būti lašinamos lašinės. Galima skirti preparatų, padedančių atkurti normalią žarnyno mikroflorą. Jeigu įtariamas bakterinės kilmės susirgimas, galima skirti antibiotikų (prieš tai paėmus išmatų pasėliui).
Vidurių užkietėjimo gydymas priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių. Kartais tenka gydyti chirurginiu būdu (esant Hiršprungo ligai), o kartais pakanka subalansuoti vaiko mitybą (rekomenduojama vartoti daugiau skaidulų turintį įvairesnį maistą).
Vaikų viduriavimas. Profilaktika
Vaikų viduriavimo profilaktikos tikslais reikėtų saugoti vaikus nuo veiksnių, galinčių jį sukelti. Reikia mokyti vaiką plauti rankas prieš ir po valgio, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko. Tokiu būdu stengiamasis apsisaugoti nuo virusinių ar bakterinių virškinamojo trakto ligų. Vaikas turėtų būti mokomas nevalgyti maisto nuo grindų. Labai svarbu vaiką skiepyti rekomenduojamais skiepais, ypač nuo roto viruso infekcijos. |
Vidurių užkietėjimo profilaktikos tikslais reikėtų vartoti daugiau skaidulų turintį maistą, mityba turi būti racionali ir įvairi. Vaikas turi vartoti daug skysčių, pakankamai judėti.