Vidurių šiltinė – tai ūmi bakterinė liga, kurią sukelia dvi bakterijų rūšys – salmonella typhi arba salmonella paratyphi. Pastaroji bakterija sukelia lengvesnę ligos formą, mažesnį karščiavimą. Šios bakterijos į žmogaus organizmą gali patekti su vandeniu arba maistu, plinta kontaktiniu keliu.
Kasmet pasaulyje vidurių šiltine suserga daugiau nei 22 milijonai žmonių, 200 000 iš jų miršta. Persirgę ir išlikę gyvi, 3 – 5 % pacientų tampa ligos nešiotojais. Liga gali pasireikšti ir labai lengva forma, kuri net nepastebima, o tai tik padidina ligos sukėlėjo nešiojimo riziką. Vidurių šiltinė šiuo metu yra labai reta išsivysčiusiose šalyse, tačiau besivystančiose valstybėse (pietų Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje ir kituose regionuose) ši liga vis dar dažna, ypač tarp vaikų.
Suvalgius užkrėsto maisto arba išgėrus vandens, kuriame yra salmonelių, bakterijos patenka į organizmą. Jos keliauja į virškinamąjį traktą, iš ten pro žarnų sieneles patenka į kraują, o iš čia gali nukeliauti į įvairius organus – limfmazgius, tulžies pūslę, blužnį ir kt. Salmonelių atsiranda ir užkrėsto organizmo išmatose.
Rizika susirgti vidurių šiltine padidėja, jeigu: dirbate regionuose, kur vidurių šiltinė yra labai dažna liga; dirbate laboratorijoje su salmonella typhi bakterijomis; artimai kontaktuojate su asmeniu, kuris neseniai sirgo šia liga arba vis dar serga; jūsų organizmo imuninė sistema nusilpusi dėl gretutinių ligų (cukrinio diabeto, AIDS) arba vaistų (priešvėžinių, imunosupresantų); geriate nepatikrintą ir nesaugų vandenį.