Vilko gomurys ir kiškio lūpa – veido ir burnos defektas, kuris atsiranda dar vaikui besivystant motinos įsčiose. Tai dažnai vienas nuo kito neatsiejami susirgimai. Gali būti sergama iškart abiem ligomis arba kuria nors viena iš jų.
Įprastai 5–6 savaitę priešingos gomurio ir lūpų pusės artėja viena prie kitos ir susijungia. Kartais dėl audinių trūkumo joms susijungti nepavyksta, todėl vaikui susiformuoja vilko gomurys ar kiškio lūpa, ar abi patologijos kartu.
Šis nesuaugimas dažniausiai neapsiriboja vien nosies pagrindo defektais, o pažeidžia ir viršutinio žandikaulio kaulus. Defekto dydis gali svyruoti nuo mažos angos iki visiško gomurio pusių nesandarumo.
„… Lietuvoje per metus gimsta apie 700-800 naujagimių su šiuo defektu. Vaikai, turintys įtrūkusią lūpą, susiduria su valgymo ir kalbėjimo problemomis. Esant komplikacijoms gali išsivystyti ausų infekcijos, galimas klausos netekimas ir dantų problemos.“
Plačiau skaitykite čia:
|
Ligos priežastys didžiajai daliai kūdikių nežinomos. Genų defektai gali būti vilko gomurio ir kiškio lūpos patologijos priežastimi.
Genų pokyčius gali lemti:
– aplinkos poveikis;
– motinos mityba;
– vaistų vartojimas (medikamentai nuo traukulių, akutano turintys vaistai nuo spuogų);
– persirgtos virusinės infekcijos;
– genetika (jei motina ar tėvas turėjo vilko gomurį ar kiškio lūpą, tai jų vaikui kyla didesnė šių patologijų rizika);
– rūkymas (rūkančios motinos dažniau susilaukia naujagimio su gomurio ar lūpos patologija);
– diabetas (prieš nėštumą diagnozuotas cukrinis diabetas padidina ligos atsiradimo riziką).