VIPoma

Pirmieji VIPomų simptomai dažniausiai būna klastingi. Dominuojantis simptomas paprastai būna viduriavimas. Dažniausiai šis simptomas tęsiasi metų metais, kol yra diagnozuojama priežastis. Ligos pradžioje jis būna epizodinis, vėliau pereina į nuolatinį. Išmatos dažniausiai būna bekvapės, arbatos spalvos, neturi kraujo ar gleivių priemaišų. Ligai pažengus asmuo tokiomis išmatomis tuštinasi apie dešimt kartų per parą. Šitokiu būdu prarandama daug vandens ir elektrolitų, todėl gali vystytis skysčių trūkumas organizme, dehidratacija, raumenų mėšlungiai, silpnumas, inkstų funkcijos nepakankamumas. Dažnai pacientai skundžiasi diskomforto pojūčiu pilve ar net pilvo skausmu, jo pūtimu. Kartais ligonius vargina veido raudonis, pykinimas, svorio kritimas. 

VIPoma išsivysto tada, kai tam tikros ląstelės pakinta ir ima išskirti didelius VIP hormono kiekius. Iš tokių ląstelių susiformavę augliai gali būti gerybiai arba piktybiniai. Esant gerybiniam augliui, jis auga lokaliai, ir niekur neplinta. Piktybinės VIPomos gali išplisti į kitus audinius ar organus. Dažniausiai tai būna kepenys, tačiau yra aprašyti VIPomų išplitimo į limfmazgius, plaučius ar inkstus atvejai.

Ligos simptomai vystosi palaipsniui, ir pradžioje jie dažniausiai būna gana nespecifiniai, todėl šiems pacientams liga dažnai būna ilgai nediagnozuojama.

Galimos VIPomos sukeliamos komplikacijos yra tokios: išplitimas į kitus audinius ar organus, širdies sustojimas dėl elektrolitų pusiausvyros sutrikimo, dehidratacija. 

VIPomos diagnozuojamos atsižvelgiant į paciento skundus, fizinio ištyrimo duomenis ir tyrimų rezultatus. Pacientai dažniausiai skundžiasi varginančiu viduriavimu, net ir ilgai nevalgant, svorio kritimu, labai prasta savijauta.

Fizinio ištyrimo metu matoma, jog pacientas yra dehidratuotas, silpnas. Tuomet atliekami laboratoriniai ir vaizduojamieji tyrimai. Kraujyje nustatomi elektrolitų pusiausvyros pokyčiai. Matuojant skrandžio rūgštingumą nustatoma achlorhidrija, tai yra sumažėjusi skrandžio rūgšties gamyba. Atliekant išmatų tyrimą atmetamos kitos, viduriavimą sukelti galėjusios priežastys. Taip pat galima išmatuoti VIP hormono kiekį kraujyje, kuris būna labai padidėjęs.

Naudojant vaizduojamuosius tyrimus, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją arba magnetinį branduolių rezonansą, galima įvertinti ne tik auglio lokalizaciją bei dydį, bet ir jo išplitimą į kitus audinius ir organus. 

VIPomos gydymas dažniausiai yra pradedamas nuo skubaus skysčių ir elektrolitų pusiausvyros atstatymo. Tam yra naudojamos lašinės ir įvairūs tirpalai, nuolat kartojami tyrimai, kuriais įsitikinama, jog paciento būklė gėrėja. Taip pat skiriami įvairūs vaistai, skirti viduriavimo slopinimui. Vėliau gali būti taikomi įvairūs metodai pačiai VIPomai išgydyti. Geriausių rezultatų tikimasi atliekant chirurginę operaciją. Todėl, jeigu tik įmanoma, ligonis operuojamas. Jeigu auglio pašalinti neįmanoma, gali būti skiriamas chemoterapinis gydymas.

Apie 50% pacientų po chirurginio gydymo pasveiksta. Penkerių metų išgyvenamumas sergant kasos VIPoma yra 89%, o sergant kitų lokalizacijų VIPoma -  68,5%. Jeigu auglys jau spėjo metastazuoti, penkerių metų išgyvenamumas yra 59,6%.

Kadangi kol kas yra neaiškios VIPomą sukeliančios priežastys, nėra nustatyta ir efektyvių, moksliškai pagrįstų būdų nuo šios ligos apsisaugoti.