Virkštelės pirmeiga – tai tokia vaisiaus ir virkštelės padėtis gimdoje dar neplyšus vaisiaus dangalams, kuomet virkštelė yra žemiau pirmeigės vaisiaus kūno dalies. Virkštelės iškritimas konstatuojamas tuomet, kai vaisiaus dangalai plyšta, ir virkštelė pasirodo pirmoji gimdymo takuose. Virkštelė jungia placentą ir vaisių, joje praeina trys kraujagyslės, kuriomis cirkuliuoja vaisiaus kraujas. Vidutinis jos ilgis yra 55 centimetrai.
Virkštelės pirmeiga ir iškritimas pasitaiko daugmaž 1 kartą iš 200 gimdymų. Kol neplyšę vaisiaus dangalai, virkštelės pirmeiga nėra pavonjiga, tačiau jos iškritimas yra pavojinga būklė, nes ji gali būti lengvai suspausta ir nulemti vaisiaus patologiją ar net mirtį (iki 25-50% atvejų). Pavojų kelia tai, jog virkštelė gali būti mechaniškai suspausta tarp vaisiaus ir motinos kūnų arba jos kraujagyslės gali suspazmuoti dėl vėsesnės aplinkos temperatūros nei gimdos arba dėl manipuliacijų su virkštele.
Didesnė tikimybė, jog virkštelė bus suspausta, yra tada, kai: moteris gimdo pirmą kartą, vaisius yra galvinėje pirmeigoje, gimdos kaklelis dar nepilnai išsiplėtęs. Virkštelės iškritimą gali nulemti dvi grupės veiksnių: susiję su vaisiumi arba su motina. Su vaisiumi susiję veiksniai: netaisyklinga pirmeiga, neišnešiotumas, anencefalija (besmegenystė), polihidroamnionas (vaisiaus vandenų kiekio padidėjimas), daugiavaisis nėštumas. Su motina susiję veiksniai: siauras dubuo, dubens augliai. Dažniausiai virkštelės iškritimą nulemia: placentos pirmeiga, ilga virškštelė.