AIDS – tai įgyto imuninio deficito sindromas (angliškai vadinamas Acquired Immune Deficiency Syndrome), sukeliamas žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV). Tai lėtai progresuojanti virusinė liga, pažeidžianti ląstelinį imunitetą. ŽIV virusas priklauso retrovirusų šeimai, jam būdingas didelis kintamumas, o tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima sukurti vakcinos nuo šios infekcijos. Infekcijos šaltinis yra žmogus, užsikrėtęs ŽIV virusu, arba jau AIDS sergantis žmogus. Užkrėsti kitą žmogų infekuotas asmuo gali jau po 1-3 parų po to, kai užsikrėtė pats. Pagrindiniai užsikrėtimo būdai yra šie: per lytinius santykius, per tiesioginį kontaktą su infekuoto krauju arba iš motinos vaisiui. Apsikrėtus, viruso galima rasti beveik visuose organizmo skysčiuose: kraujyje, spermoje, makšties sekrete, motinos piene, seilėse, šlapime. ŽIV virusas plinta labai greitai. Patekęs į organizmą virusas ima atakuoti CD4 glikoproteiną (tam tikra molekulė, sudaryta iš angliavandenio ir baltymo dalių) turinčias ląsteles: T helperius, monocitus, makrofagus ir kai kurias kitas ląsteles. Joms nykstant, mažėja ir jų gaminamų baltymų kiekis. Šios medžiagos (interleukinai, interferonai ir kt.) yra svarbios imuniniam atsakui. Taigi mažėja imuninių ląstelių kiekis, silpnėja imuninis atsakas. Pamažu išnyksta organizmo gebėjimas reaguoti į svetimas medžiagas ir labai sumažėja žmogaus atsparumas bakterinėms, virusinėms, grybelinėms ir kitoms infekcijoms.
ŽIV, AIDS
ŽIV, AIDS. Simptomai
Kitaip nei daugumai kitų infekcinių ligų, ŽIV viruso infekcija nepasireiškia jokiais specifiniais simptomais. Po inkubacinio periodo paprastai padidėja limfmazgiai, gali paskaudėti gerklę, sąnarius, raumenis. Dažniausiai šiuo metu į gydytoją pacientai nesikreipia. Iš tiesų liga pastebima pasidaro tik tada, kai išsivysto AIDS, t.y., imunitetas labai nusilpsta ir žmogus pradeda sirgti įvairiomis ligomis, vystosi navikai.
ŽIV, AIDS. Ligos eiga
ŽIV infekcijos inkubacinis periodas (laikas nuo ligos sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) trunka 3-24 savaites. Tada prasideda vadinamasis ūminis ligos periodas: žmogus gali pakarščiuoti, jam padidėja limfmazgiai, paskauda gerklę, raumenis, sąnarius, gali pasireikšti odos bėrimas. Tai trunka 2-6 savaites. Vėliau būna besimptomis periodas, kuris tęsiasi 5-7 metus. Po šio periodo paprastai stebima išplitusi limfadenopatija – tai būklė, kada randama dviejų ar daugiau grupių limfinių mazgų padidėjimas, trunkantis ilgiau kaip 3 mėnesius. Vėliau ŽIV infekuotiems asmenims pasireiškia su AIDS susijęs ligų kompleksas. Jam būdingi bendrieji intoksikacijos simptomai: karščiavimas daugiau kaip 38°C be priežasties, krintantis svoris (per tris mėnesius prarandama daugiau kaip 10% kūno svorio), limfinių mazgų padidėjimas, silpnumas, ilgalaikis viduriavimas be priežasties, naktinis prakaitavimas, nespecifinės odos ir gleivinių ligos (pvz., karpos, opos, aknė ir kt.). Po šio periodo pasireiškia tikrasis AIDS. Jis dažniausiai trunka 2-3 metus. Žmogus serga įvairiomis infekcinėmis ir (ar) onkologinėmis ligomis. Paprastai nuo kurios nors iš jų ir mirštama.
ŽIV, AIDS. Diagnostika
Nėra simptomų, kuriais remdamasis gydytojas lengvai galėtų įtarti ar diagnozuoti ŽIV infekciją. Tačiau visuomet reikia pagalvoti apie šią ligą, jei be priežasties buvo padidėję limfmazgiai, jei sparčiai krenta svoris, pacientas nuolatos viduriuoja, jei žmogus dažnai serga įvairiomis infekcinėmis ligomis arba jei jam prasidėjo kai kurios navikinės ligos, pvz., Kapoši sarkoma. Patvirtinti AIDS diagnozę galima tik specialiais serologiniais (kraujo serumo) tyrimais. Jie tampa teigiami praėjus dviem savaitėms nuo karščiavimo pradžios ūminiu ligos periodu (priklausomai nuo inkubacinio periodo tai būtų 5-26 savaitė po apsikrėtimo).
ŽIV, AIDS. Gydymas
Atradus ŽIV virusą, sparčiai buvo pradėta ieškoti vaistų nuo šios infekcijos. Šiuo metu vaistų, išgydančių šią ligą, nėra. Tačiau pacientams skiriami vaistai, slopinantys viruso dauginimąsi, ir taip jų būklė pagerinama. Gydymas paprastai būna sudėtingas, kombinuotas ir trunka visą likusį gyvenimą. Vaistai privalo būti geriami pagal griežtą grafiką. Be to, jie dažnai sukelia labai nemalonių nepageidaujamų poveikių.
ŽIV, AIDS. Profilaktika
Vakcinos nuo ŽIV infekcijos nėra, todėl saugotis nuo jos reikia kitais būdais. Visuomenė turi būti šviečiama apie šią ligą, jos plitimo būdus ir apsaugos priemones. Žmonės turi būti skatinami naudotis prezervatyvais, nesidalinti švirkštais. Medicininiai įrankiai po procedūrų turi būti sterilizuojami, donorų kraujas griežtai tikrinamas. Daiktai, apkrėsti sergančiojo kūno skysčiais, privalo būti dezinfekuojami.
Kita informacija:
Pirmasis AIDS atvejis buvo diagnozuotas tik 1981m. Nuo tada iki dabar jau mirė daugiau kaip 30mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių. Šiuo metu pasaulyje yra apie 35mln. apsikrėtusių asmenų, absoliuti dauguma jų yra ekonomiškai silpnai išsivysčiusiose valstybėse. Sparčiausiai ŽIV ir AIDS plinta Afrikoje ir Azijoje. Kai kuriose šių žemynų šalyse infekuoti yra apie 20-30% žmonių.
Lithuanian
Sveiki