Žmogaus papilomos viruso infekcija

Daugumai užsikrėtusių nepasireiškia jokių simptomų, tad jie tampa besimptomiais infekcijos nešiotojais.

Simptominei gerybinei infekcijai būdingos įvairių kūno sričių karpos. Karpos gali būti tokių tipų:

Paprastosios – jos atsiranda ant iškilių ar šiurkščių odos paviršių. Paprastai ant delnų, pirštų. Paprastai jos sukelia tik kosmetinį defektą, tačiau retesniais atvejais gali būti skausmingos ar net kraujuoti.

Padų karpos – atsiranda ant padų, ypač kulnų – tose vietose, kurios gauna didžiausią apkrovimą. Gali būti skausmingos.

Plokščiosios karpos – lygios, jų lokalizacijoje skiriasi odos spalva. Dažniausiai atsiranda ant kaklo, rankų, veido, alkūnių.

Genitalijų karpos – moterims jos atsiranda ant išorinių lytinių organų, gimdos kaklelio, netoli išeinamosios angos. Vyrams – ant varpos, kapšelio, netoli išeinamosios angos.

Gimdos kaklelio vėžys: dažniausiai sukeliamas 16 ir 18 viruso tipų. Kadangi šie virusai paprastai karpų nesukelia, moterys nepastebi jog yra infekuotos. Pirmosios vėžio stadijos taip pat neturi simptomų.

Paprastai karpos nesukelia jokio diskomforto, rečiau gali būti skausmingos. Jas panaikinus, karpos linkusios atsinaujinti.

Infekcija 16 ir 18 viruso tipais paprastai nesukelia karpų, todėl moterys nepastebi jog yra infekuotos ir su laiku gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys.

Paprastai gydytojas diagnozuoja ŽPV infekciją iš apžiūros, jeigu žmogui yra karpų.

Nesant karpų, gali būti imamos nuograndos moterims iš gimdos kaklelio gleivinės, o vyrams iš šlaplės ir iš nuograndų išskiriamos viruso nukleorūgštys ir tiriamos PGR (polimerazinės grandininės reakcijos) metodu. Taip pat gali būti atliekamas PAP testas – laboratorijoje mikroskopuojamas ląstelių ėminys iš gimdos kaklelio ir ieškoma piktybinių pakitimų.

Karpų gydymui taikomi vaistai, kurie yra tepami tiesiai ant karpos. Paprastai prireikia ilgesnio laiko karpoms išnaikinti, neužtenka vienos aplikacijos.

Jeigu vaistai neveiksmingi, taikomos tokios procedūros: krioterapija (šaldymas); pašalinimas chirurginiu būdu; pašalinimas lazeriniu būdu.

Profilaktika galima ir specifine (vakcina) ir nespecifinėmis priemonėmis.

Nespecifinės priemonės:

Reikėtų susilaikyti nuo ankstyvų lytinių santykių, vengti daug lytinių partnerių ir propaguoti monogamiškus santykius, lytinių santykių metu naudoti barjerines apsaugos priemones (prezervatyvus).

Svarbu stiprinti organizmą, valgyti kaloringą ir vitaminingą maistą, gydyti odos įtrūkimus, nekramtyti odelių aplink nagus. Medicinos personalui derėtų laikytis saugos priemonių turint kontaktą su infekuotais audiniais ar paviršiais.

Kiekvienam asmeniui reikėtų laikytis asmens higienos – dažnai plauti rankas, kojas, dėvėti švarias kojines, viešuosiuose dušuose ir baseinuose reikėtų dėvėti gumines šlepetes.

Specifinės priemonės:

Vakcina nuo žmogaus papilomos viruso. Pagal ULAC, mergaičių nuo 12 m. skiepijimas vakcina, gali sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką nuo 20 iki 66 %. Vakcinos efektyviausios, jeigu yra įskiepijamos iki pirmųjų lytinių santykių.

Vakcinos apsaugo nuo keturių papilomos viruso tipų, kurie dažniausiai sukelia lytinių organų karpas ir gimdos kaklelio vėžį.

Lietuvoje yra naudojamos dviejų tipų vakcinos: dvivalentė (nuo 16 ir 18 viruso tipų), bei keturvalentė (nuo 6, 11, 16, 18 viruso tipų). Vakcinos yra skiepijamos 3 dozėmis.