Žvairumas

Žvairumas gali būti kelių rūšių: vidinis (jo metu akys žiūri į vidinę pusę, į nosį), išorinis (jo metu akys žiūri į šonus, į priešingas puses), vertikalusis (jo metu viena akis gali žiūrėti aukštyn, o kita žemyn). Mažiems vaikams dažniau pasitaiko vidinis žvairumas. Kartais žvairumas gali būti nenuolatinis, pasireikšti kartais arba būti išvis vizualiai nematomas – tokį žvairumą gydytojas gali nustatyti specialiais tyrimo metodais. Žvairuojant pažeistoji akis su laiku silpsta, todėl būtina kuo ankščiau diagnozuoti ir pradėti gydyti šį sutrikimą. Ligos gydymas yra ilgas, trunkantis ne vienerius metus ir reikalaujantis daug kantrybės. Jeigu žvairumas diagnozuojamas kai jau išsivystė vienos akies nusilpimas, gydymas trunka gerokai ilgiau.

Ligos diagnostika remiasi:

Apklausa: išsiaiškinama, kokie požymiai vargina ligonį (dvejinimasis, akies nukrypimas nuo fiksacijos taško, greitas akių nuovargis, galvos skausmas).

Apžiūra: apžiūrėdamas pacientą šeimos gydytojas, pediatras arba akių gydytojas mato akių nukrypimą nuo centro, kuris gali būti vidinis, išorinis arba vertikalus. Gali būti matomas akies voko nusileidimas, vyzdžių išsiplėtimas, akies obuolio judesių sutrikimas, galvos sukimas į vieną pusę. Norėdamas nustatyti pakaitinį žvairavimą, gydytojas gali taikyti specialų metodą: jis paprašo tiriamojo užsidengti vieną akį, o kita akimi žiūrėti į specialų objektą. Staiga atidengus žvairą akį, ji tarsi atsistato į normalią padėtį.

Taip pat gydytojas tiria regos aštrumą (tiriamojo geba atskirti du objektus, esančius tam tikru atstumu vienas nuo kito), žvairumo kampą ir regos paslankumą.

Vos pastebėjus pirmus žvairumo požymius, reikėtų iškart kreiptis pas gydytoją, kad kuo skubiau būtų pradėtas gydymas. Gydymas gali būti konservatyvus ir chirurginis. Konservatyvus gydymas: akių gydytojas pradžioje išrašo akinius ir skiria pratimų kompleksą akims mankštinti – taip stiprinami raumenys ir gerinamas regėjimas. Akinių vienas stiklas paprastai būna uždengiamas (nežvairuojančios akies, kad žvairuojanti sustiprėtų). Akinius gali nešioti vaikai nuo 6 mėnesių amžiaus. Akinius būtina nešioti nuolatos.

Profilaktika, norint išvengti žvairumo: kūdikio kambaryje šviesa negali būti per daug ryški; turi būti keičiama lovos padėtis, kad nebūtų pastoviai žiūrima į vieną tašką; žaislai negali būti kabinami vaikui arti akių (turi būti bent pusės metro atstumas).