Žvynelinė (Psoriazė)

Dažniausiai ligos pažeidžiamos vietos:

• alkūnių ir kelių lenkiamieji paviršiai;
• plaukuota galvos dalis;
• kryžkaulio sritis.
   

Skiriamos kelios ligos formos.

Paprastoji psoriazė (plokštelinė) – pats dažniausias tipas. Neretai pažeidžia skalpą, lumbosakralinę sritį, alkūnių, kelių lenkiamuosius paviršius, tačiau gali pasireikšti bet kurioje kūno dalyje. Atsiranda rausvų, pleiskanojančių, turinčių aiškias ribas, kartais niežtinčių iškilių plokštelių, primenančių žvynus.

Nagų žvynelinė pažeidžia rankų ir kojų nagus. Ji sukelia nenormalų nagų augimą, spalvos pakitimą (nagai pagelsta, nebeblizga), trapumą, nagas gali atšokti nuo guolio.

Lašelinė žvynelinė dažniausiai išprovokuojama bakterinių infekcijų. Ja sergant atsiranda mažų, lašelio formos, skausmingų, pleiskanojančių bėrimų elementų ant liemens, kojų, rankų.

Raukšlių žvynelinė pažeidžia odą raukšlių srityje, paprastai po krūtimis, kirkšnyse, alkūnių sulinkimo vietose, pažastyse. Atsiranda raudonų, uždegiminių židinių. Būdingesnė nutukusiems žmonėms.

Pustulinė žvynelinė – reta forma. Jai būdingas pūlingas odos pažeidimas. Esant išplitusiai pustulinei žvynelinei, gali pasireikšti karščiavimas, stiprus niežėjimas, bendra bloga savijauta.

Eritroderminė žvynelinė – pati rečiausia žvynelinės forma. Visą kūną pažeidžia raudonu, pleiskanojančiu, labai niežtinčiu ar deginančiu bėrimu. Gali būti išprovokuota nudegimų saulėje.

Psoriazinis artritas. Jam būdinga skausmingi, patinę, nejudrūs sąnariai.

Ligos eiga individuali. Vieniems kartais atsiranda pavienių bėrimo elementų, kurie smarkiai nesutrikdo gyvenimo kokybės, kitiems bėrimai gali išplisti, dažnai kartotis, bloginti gyvenimo kokybę, mažinti darbingumą. Pasitaiko ilgų, metus trunkančių remisijų.

Paprastai žvynelinė diagnozuojama pacientą apklausus ir apžiūrėjus. Gydytojas apžiūri ir įvertina odos bėrimus, nagus, sąnarius.

Esant neaiškumų ar įtarimų, gydytojas gali paimti odos mėginį (biopsiją) ir jį ištirti mikroskopiškai.

Nėra vaistų, galinčių visiškai išgydyti žvynelinę. Gydymas taikomas norint apmalšinti ligos simptomus, pagreitinti jų išnykimą ir pasiekti remisiją.

Gydymo tikslai – sumažinti padidėjusią odos ląstelių produkciją, uždegimą ir naujų bėrimo elementų formavimąsi, sumažinti atsiradusias plokšteles ir minkštinti odą.

Žvynelinės gydymas kompleksiškas, taikomi keli gydymo metodai.

Vietinis gydymas. Vartojami hormoniniai tepalai – jie yra stiprūs, vidutinio stiprumo ir silpni. Jautrioms vietoms taikomi silpnesni gliukokortikoidai. Šie vaistai sumažina odos uždegimą, apmalšina niežėjimą, tačiau jie negali būti nuolatos vartojami, nes išplonina odą, gali atsirasti strijų.

Vitamino D analogai sulėtina odos ląstelių augimą.

Salicilo rūgšties preparatai, emolientai naudojami pažeistos odos barjero atstatymui, minkštinimui, drėkinimui.

Sisteminis gydymas (sunkesnėms ligos formoms). Gydyma retinoidais – jie sumažina odos ląstelių gamybą. Metotreksatas slopina odos ląstelių gamybą, mažina uždegimą. Ciklosporinas susilpnina imuninę sistemą.

Biologiniai imunomoduliatoriai. Jais gydomos tik itin sunkios ir kitokiam gydymui nepasiduodančios psoriazės formos. Šie vaistai mažina uždegimą.

Fototerapija – gydymas UVB spektro spinduliais (280–320 nm). Paprastai taikomi 3 seansai per savaitę.

Taip pat gali būti skiriama PUVA terapija (gydymas UVA spinduliais ir psoralenais – odos ląsteles įjautrinančiais preparatais, kurie padeda giliau įsiskverbti spinduliams).

Reikėtų vengti žvynelinės paūmėjimus provokuojančių veiksnių:

• nerūkyti ir negerti alkoholio;
• vengti stresinių situacijų;
• saugoti odą nuo pažeidimų;
• vengti nudegimų saulėje.

Taip pat patariama vartoti odą minkštinančius emolientus.