Šizofrenija – viena sudėtingiausių psichiatrinių ligų. Sukurtas ne vienas filmas, parašytas ne vienas romanas, kurių pagrindinis herojus – šizofrenija sergantis žmogus. Šios ligos simptomatika itin subtili ir nenuspėjama. Pati liga dažniausiai smogia 20–25-aisiais žmonių gyvenimo metais ir dramatiška linkme pakreipia jų likimus. Šiame straipsnyje pateikiame 10 faktų apie šizofreniją, kurių galbūt nežinojote.
„JAV net 1 % visų gyventojų yra diagnozuojama šizofrenija, o Lietuvoje vidutinis sergamumo lygis yra 0,5 % visų gyventojų.“ 1. Dauguma šizofrenijos atvejų sėkmingai gydomi. Šiuo metu antipsichoziniais vaistais įmanoma numalšinti šizofrenijos sukeliamus simptomus. Žinoma, tokius vaistus reikia vartoti nuolat. Vartojant medikamentus, sumišimas ir haliucinacijos praeina per kelias dienas, ryškesnio būklės pagerėjimo tenka palaukti maždaug šešias savaites.
2. Didžioji dalis šizofrenija sergančiųjų nėra pavojingi visuomenei. Visuomenėje vyrauja mitas, kad šizofrenija sergantys žmonės – agresyvūs ir pavojingi. Šis faktas neteisingas. Išanalizavę statistinius duomenis tikrai negalėtume padaryti išvados, kad įvairius nusikaltimus linkę vykdyti šizofrenija ar kuria kita psichine liga sergantys žmonės. Visgi pastebėta, kad šizofrenija sergantiems žmonėms pykčio priepuolį gali išprovokuoti kai kurių narkotinių medžiagų vartojimas, todėl tokiems žmonėms reikėtų jų griežtai atsisakyti.
3. Tarp sergančiųjų šizofrenija itin daug savižudybių. Nustatyta, kad žmonės, sergantys šizofrenija, daug labiau linkę į savižudybę nei sveiki, psichikos sutrikimų neturintys žmonės. JAV net 10 % šizofrenija sergančiųjų miršta dėl savižudybės. Ši tendencija dažniau pastebina tarp jaunų vyrų. Kadangi šizofrenija sergančio žmogaus asmenybė kur kas sudėtingesnė, sunku suvokti, kada jis ketina nusižudyti ir kada jam išties reikalinga skubi pagalba.
4. Tam tikri narkotikai gali sukelti požymių, panašių į tuos, kurie pasireiškia šizofrenija sergantiesiems, ir atvirkščiai – šizofrenija sergantys žmonės gali būti palaikyti narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis. Šių būsenų panašumas tam tikrose situacijose gali įnešti sumaišties ir nesusipratimų. Taip pat pastebėta, kad narkotinės medžiagos sergantiesiems šizofrenija gali pasunkinti ligos simptomus.
5. Kartais gydymo sukeltas šalutinis poveikis toks nemalonus, kad žmonės ima dvejoti, kas – liga ar gydymas – sukelia daugiau problemų. Antipsichotiniai vaistai gali sukelti tokį šalutinį poveikį:
- mieguistumą;
- galvos svaigimą;
- suprastėjusį matymą;
- pagreitėjusį širdies ritmą;
- padidėjusį jautrumą saulei;
- odos bėrimą;
- nelankstumą ir raumenų spazmus;
- drebulį ir nerimą.
Ir tai dar ne visi simptomai, galintys ištikti žmogų, vartojantį antipsichotinius vaistus. Natūralu, kad toks gydymas žmogui – dar vienas išbandymas. Laimei, daugumai pacientų po kurio laiko šalutinis poveikis išnyksta ir žmogus gali gyventi normalų gyvenimą.
6. Šizofrenija nėra reta liga. JAV net 1 % visų gyventojų yra diagnozuojama šizofrenija, o Lietuvoje vidutinis sergamumo lygis yra 0,5 % visų gyventojų.
7. Pastebėta, kad tam tikri dirvožemio mikroelementai turi įtakos didesniam ar mažesniam sergamumui šizofrenija. Statistiniai duomenys rodo, kad tokių mikroelementų kaip litis ir fosforas buvimas dirvožemyje ženkliai sumažina sergamumą šizofrenija: teritorijose, turtingose šiais mikroelementais, sergamumas net iki 30 % mažesnis. O aliuminis priešingai – didina sergamumą šizofrenija. Šie mikroelementai į žmogaus organizmą patenka per vandenį ir maistą.
8. Šizofrenija pasireiškia dviejų tipų simptomais – pozityviais ir negatyviais. Pozityviems šizofrenijos simptomams priskiriamas kliedėjimas ir haliucinacijos. Negatyviems simptomams priskiriama susilpnėjusi emocinė reakcija į, atrodytų, svarbius įvykius, ryžto ir valios praradimas, kalbos sklandumo suprastėjimas. Garsiame filme „Nuostabus protas“ (angl. A Beautiful Mind, 2001 m.) pagrindinis aktorius išgyvena abiejų tipų – pozityvius ir negatyvius – simptomus: vienu metu jis jaučia didžiulį polėkį, mato haliucinacijas ir kliedi, po kurio laiko užsisklendžia savyje ir nuo visko atsiriboja.
9. Žmonės neretai mano, kad šizofrenija ir maniakinė depresija – tai ta pati liga. Kaip jau minėta, šizofrenija sergantiems žmonėms gali pasireikšti dviejų, labai skirtingų, tipų simptomai – pozityvūs ir negatyvūs. O maniakinė depresija pasireiškia kaip gili depresija vienu ligos periodu ir nenumaldomas džiaugsmas kitu periodu, dėl šios priežasties visuomenėje šizofrenija su maniakine depresija neretai sutapatinamos. Visgi šių ligų kilmė, pasireiškimas ir gydymas skiriasi, tad nederėtų jų maišyti.
 |
„Reagavimas pykčiu ‒ vienas dažnesnių vyrų naudojamų būdų spręsti emocines problemas. Jausdami, kad praranda savikontrolę ir nesugeba valdyti susidariusios situacijos, vyrai bando pykčiu tą kontrolę išlaikyti.“ Psichiatro-psichoterapeuto M. Jasulaičio straipsnis: |
10. Iki šiol nėra iki galo aišku, kas sukelia šizofreniją. Šios ligos kilmę bandoma paaiškinti įvairiausiomis teorijomis. Šiuo metu daugiausiai šalininkų turi genetinio paveldėjimo teorija. Ji grindžiama tuo, kad jei vienas iš identiškų dvynių serga šizofrenija, kitam susirgti tikimybė išauga iki 60 %. Visgi spėjama, kad žmogus paveldi tik didesnę tikimybę susirgti šizofrenija, tačiau ligai pasireikšti būtini ir išorės veiksniai, tokie kaip: virusų poveikis, prasta motinos mityba nėštumo metu, gausus marihuanos vartojimas ar stiprūs psichologiniai išgyvenimai.
Taip pat skaitykite:
Šizofrenija (simptomai, gydymas ir profilaktika) »
„Klausk eksperto“. Ar šizofrenija paveldima? »
„Klausk eksperto“. Dukra ruošiasi tekėti už vaikino, sergančio šizofrenija. Ką daryti? »
„Sveikatos įstaigos“. Psichiatrai »
Lithuanian