Šuns vertimas bendrauti su kitais šunimis ar žmonėmis, kurie jam aiškiai nepatinka
Kaip ir daugelis kitų socialių gyvūnų, šunys turi draugų ir priešų. Nesunku suprasti, su kuriais šunimis ir žmonėmis jūsų augintinis mielai leidžia laiką, o kurių nemėgsta. Tačiau nemažai šunų savininkų nekreipia į tai dėmesio arba nesugeba perskaityti šuns siunčiamų signalų. Neretai tokie šeimininkai verčia (kartais tiesiog tempia) savo šunį susipažinti su kitais keturkojais parke, kai jis mieliau tiesiog eitų namo. Arba jie leidžia nepažįstamiems žmonėms glostyti savo šunį net jei jis rodo aiškius ženklus, kad verčiau jį paliktų ramybėje.
Svarbu pažymėti, kad drovių, baikščių ir neramių šunų mokymas tinkamai bendrauti su kitais keturkojais bei žmonėmis ir vertimas tai daryti yra du skirtingi dalykai. Pamažu juos pratinti palikti savo komforto zoną ir apdovanoti už ramų, tinkamą socialų elgesį yra būtina, norint, kad šuo gyventų subalansuotą gyvenimą. Tačiau taip pat būtina žinoti skirtumą tarp švelnaus, apdovanojimais paremto bandymo praplėsti šuns elgesio ribas ir prievarta brukamo bendravimo. Pastaraisiais atvejais išvestas iš kantrybės šuo, labai tikėtina, įsius ir ims kandžiotis. Šunys duoda vieną ženklą po kito – ignoruoja, vengia, gal net urzgia, kol galiausiai pratrūksta ir į darbą paleidžia savo dantis. Ko gero, dar blogiau yra tai, kad suteršiamas jūsų, kaip saugančiojo vado, įvaizdis, todėl šuniui gali kilti dar blogesnių asociacijų su parku, tam tikru šunimi, asmeniu ar socialiniu aspektu apskritai. Taigi padarykite savo šuniui paslaugą: skaitykite jo kūno kalbą ir neverskite jo būti draugišku su kitais žmonėmis ar šunimis, jei jis to nenori.
Vedžiojimas nesuteikiant progos tyrinėti ir uostinėti aplinką
Šunis galima vedžioti paprastai ir galima vedžioti įdomiai. Be jokios abejonės, svarbu išmokyti šunį klusniai žingsniuoti šalia pririštam už pavadėlio. Kita vertus, taip pat reikia šuniui duoti nors truputį laiko patyrinėti aplinką… klusniai žingsniuojant šalia pririštam už pavadėlio. Šunys „mato“ nosimis. Uoslė jiems tokia pat svarbi suvokiant supantį pasaulį kaip mums regėjimas. Tikriausiai labai nenusišnekėsime pasakę, kad šuo mėgaujasi medžio kamieno kvapu taip, kaip mes mėgaujamės gražiu saulėlydžiu. Šunims be galo svarbu kasdien nors kelias minutes pabūti lauke, o neretai mes, žmonės, juos vedame pasivaikščioti tik tam, kad kiek prasimankštintų ar „atliktų reikalą“. Kaskart miname tą patį taką – jokios įvairovės, jokių naujovių. Be to, neretai ir skubame, nekantraudami sugrįžti į namus.
Palepinkite savo šunį ir vieną iš tokių kasdienių pasivaikščiojimų skirkite uostinėjimui – eikite lėtai ir leiskite augintiniui tyrinėti pasaulį nosimi. Aplankykite visiškai naują teritoriją, patyrinėkite kitą rajoną ar takelį, leiskite šuniui uostyti vieną vietą tiek, kiek jam reikia, net jei tektų palaukti kelias minutes. Kad šuo išmoktų skirti skirtingų rūšių vedžiojimą, jo metu galite naudoti kitą pavadėlį ar antkaklį. Svarbiausia, kad antkaklis ar pavadėlis gerokai skirtųsi nuo įprasto ir šuo lengviau suprastų, koks pasivaikščiojimas jo laukia. Tokio pobūdžio vedžiojimas yra puiki galimybė jūsų šuniui pasisemti psichinių ir juslinių dirgiklių, kurie paįvairina gyvenimą.
Įtemptas pavadėlis
Šunys ne tik puikiai skaito mūsų kūno kalbą, bet ir įtampos lygį (net per pavadėlį). Nuolat įtempdami pavadėlį didinate tiek savo, tiek šuns stresą, sumišimą ir nervingumą. Žinau, ką galvojate: „Nenoriu laikyti pavadėlio įtempto, bet kitaip negaliu. Šuo tempia mane, o ne aš jį!“ Būtent todėl labai svarbu išmokyti šunį vaikštinėti esant laisvam pavadėliui.
Ši nedidelė odinė ar medžiaginė juosta perduoda didžiulius energijos kiekius tarp jūsų ir jūsų šuns. Atleisdami pavadėlį, tarsi pasakote savo augintiniui, kad viskas puiku, nėra reikalo nerimauti ar įsitempti, jog esate ramūs, padėtis kontroliuojama, taigi ir šuo gali būti ramus. Kita vertus, įtemptas pavadėlis siunčia šuniui žinutę, kad esate įsitempę, nervingi, budrūs, pasiruošę kautis ar bėgti, ir šuo reaguoja atitinkamai. Kaip jums nepatinka būti tampomam šuns, taip ir jūsų augintinis nemėgsta nuolat būti tampomas. Šunys taip pat gerai supranta, kad negalėtų nuo jūsų pabėgti net jei labai norėtų. Vedžiojant šunį ir visada laikant įtemptą pavadėlį, didesnė tikimybė, kad jūsų augintinis los ar agresyviai elgsis net ramiose situacijose. Esant laisvesniam pavadėliui, ramesnis bus ir šuo. Šios technikos sunku išmokti (su tuo sutiks daugelis šunų savininkų), tačiau labai svarbu, kad šuns vedžiojimas būtų malonus, o jūsų keturkojis augintinis – atsipalaidavęs.
Įtampa
Įtemptas pavadėlis nėra vienintelis būdas šuniui suprasti, kaip jaučiatės. Galima nesunkiai pastebėti, ar netoliese esantis žmogus įsitempęs. Šunys taip pat turi šį gebėjimą. Kuo labiau įsitempę ir susinervinę būsite, tuo labiau įsitempęs ir susinervinęs bus jūsų keturkojis bičiulis. Nei mums, nei šunims šis jausmas nepatinka. Gal nuskambės keistai, bet kai kitą kartą jūsų šuo bus suirzęs ir įsitempęs, paklauskite savęs, ar pastarąsias kelias minutes, valandas, o gal dienas nesijautėte panašiai? Gali būti, kad šuo tėra jūsų savijautos atspindys. Jei ieškote priežasčių medituoti, štai viena nebloga – padėsite savo šuniui nusiraminti.
Buvimas nuoboda
Tikriausiai puikiai žinote, ką reiškia praleisti daug laiko su nuobodžiu žmogumi. Ilgai galvoti nereikės: ne kartą buvote su tėvais, kai jie tvarkė savo suaugusiųjų reikalus – nė menkiausios užuominos apie žaislų parduotuvę ar parką. Prisimenate tą jausmą, kai vos vos tvardėtės, kad nepradėtumėte spardytis ir staugti iš nepasitenkinimo. Negalėjote dalyvauti suaugusiųjų pokalbyje (o ir vis tiek būtų nuobodu) – jums buvo liepta tiesiog ramiai sėdėti ir tylėti. Bet kaip tada norėjote pajudėti! Apibėgti aplink namą ar padaryti dar ką nors, kad tik nutrauktumėte monotoniją. Būtent taip jaučiasi jūsų šuo, kai tampate nuoboda. Šunys negali pakęsti, kai mes nuobodūs. Tik to išvengti nėra taip paprasta! Grįžtame iš darbo ir norime pailsėti, galbūt šį tą nuveikti namuose, paruošti vakarienę, išsidrėbti ant sofos ir atsipalaiduoti. Tačiau toks elgesys bene labiausiai erzina šunis, kurie visą dieną nekantriai laukė, kada pagaliau su jais pažaisite.
Jei jūsų augintinis krečia šunybes (lenda į dėžes, spintas, graužia batus ar stalo kojas), jis tokiu būdu parodo, kad miršta iš nuobodulio. Laimei, yra greitas būdas išspręsti šią problemą: treniravimo žaidimai. Mokydami savo šunį naujų triukų, tobulindami senus, žaisdami žaidimą „Ieškok“ (paslėpkite mėgstamą žaislą) ar išvesdami jį į lauką, gerinsite jo protinę ir fizinę būklę. Valandos trukmės treniruotė atstoja dvi valandas pasikartojančio žaidimo „Atnešk“ (šuns aktyvumo ir nuvarginimo prasme). Mankšta ir pasivaikščiojimai yra svarbūs, tačiau nuo truputėlio protinės veiklos jūsų šuo bus laimingas ir pavargęs. Vos 15–30 minučių triukų mokymosi per dieną tikrai užteks.
Erzinimas
Vargu ar reikia daug pasakoti šia tema, viskas turėtų būti aišku. Bet vis tiek pakartosime keletą patarimų, nes daugelis žmonių vis dar mano, kad taip elgtis visai smagu. Nelokite ant gatvėje sutikto šuns. Nemojuokite ir nekalbinkite šuns, lojančio ant jūsų iš už lango ar durų. Netampykite šuniui už uodegos. Sąrašą galima tęsti ir tęsti, bet, trumpai tariant, nedarykite to, kas tikrai įsiutins šunį, nors jums tai atrodo juokinga. Šuniui – tikrai ne. Toks elgesys gali sukelti rimtų šuns elgesio problemų, o jums (pelnytai) gali tekti lopyti skylę kelnėse.
Papildoma informacija
Jei norite sužinoti daugiau būdų, kaip būti geriausiu draugu savo šuniui, pamėginkite perskaityti toliau rekomenduojamas knygas. Pavyzdžiui, knygoje „The Other End of the Leash: Why We Do What We Do Around Dogs“ („Kitas pavadėlio galas: kodėl prie šunų elgiamės taip, kaip elgiamės“) šunų elgesio ir dresavimo specialistė Patricija B. Makonel (Patricia B. McConnell) išsamiai paaiškina primatų ir šuninių rūšių skirtumus bei kodėl šunims nepatinka apkabinimai ir pateikia daugybę puikių patarimų, kaip suprasti šuns požiūrį į pasaulį. O skaitydami „Inside of a Dog: What Dogs See, Smell, and Know“ („Šuns kailyje: ką mato, užuodžia ir žino šunys“), kurią parašė Aleksandra Horovic (Alexandra Horowitz), turėsite progą išvysti pasaulį šuns akimis ir sužinosite daug informacijos apie kūno kalbą, kvapo svarbą ir kitus dalykus, padėsiančius geriau suprasti, ko reikia jūsų augintiniui. Daugiau informacijos apie dresavimą naudojant spragtuką ir treniravimo žaidimus rasite knygoje „Reaching the Animal Mind: Clicker Training and What It Teaches Us About All Animals“ („Gyvūnų proto paslaptys: dresavimas naudojant spragtuką ir ko tai išmoko apie gyvūnus“), kurią parašė Karen Prior (Karen Pryor).
Lithuanian