Statistikos departamento duomenimis 2011 m. alkoholio vartojimas Lietuvoje siekė 14,1 litro absoliutaus alkoholio vienam suaugusiam (15 metų ir vyresniam) gyventojui ir buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Taigi alkoholizmas yra labai aktuali problema, todėl nenuostabu, kad yra paplitę daugybė teorijų ir metodų, kaip reikėtų jį gydyti. Apie vieną jų – kodavimą nuo alkoholio, turbūt girdėjo kiekvienas, tačiau retas iš tikrųjų žino kas tai yra ir kaip jis veikia.
Kas yra kodavimas nuo alkoholizmo?
Šį metodą, skirtą kovoti su priklausomybėmis, 1984 metais sukūrė rusų gydytojas Aleksandras Dovženko. Procedūros metu gydytojas apsimeta, kad į paciento organizmą įveda „kodą“, kuris sureagavęs su alkoholiu sukeltų stiprią šalutinę reakciją. Taip pat pacientui dažniausiai pasakoma, kad „kodas“ bus efektyvus tam tikrą laiką. Šis metodas buvo gana plačiai taikomas buvusioje Sovietų Sąjungoje, tačiau niekada nepritapo Vakarų Europoje ar JAV. Kodavimo nuo alkoholio efektyvumas niekada nebuvo įrodytas moksliniais tyrimais. Be to, šio metodo taikymas nėra rekomenduojamas nei PSO, nei Rusijos (kur jis vis dar naudojamas) alkoholizmo gydymo gairėse. Beje, Lietuvoje šis metodas nėra aprobuotas.
Nepaisant to, Lietuvoje kodavimas nuo alkoholizmo vis dar populiarus – internetas pilnas tai siūlančių skelbimų. Siūlomi įvairūs variantai: „medikamentai“ gali būti geriami, leidžiami ar įsiuvami po oda (vadinamos „torpedos“), o procedūros kaina siekia kelis šimtus litų. Taikant šį metodą pacientui suleidžiama gliukozės tirpalo ar nikotino rūgšties (kitaip vitamino B3), tačiau kartu jam įteigiama, kad nuo šiol jis nebegali vartoti alkoholio. Tokiu būdu pacientas apgaunamas – jis sumoka pinigus, tikėdamasis gauti vaistą, o gauna placebo. Apie tokius „gydymo“ metodus su humoro doze yra papasakojęs ir vienas žinomiausių Lietuvos psichiatrų Aurelijus Veryga, komentuodamas dar neseniai Lietuvos chirurgų praktikuotą neva implanto įsiuvimą po oda: „Tiesiog prapjaudavo odą ir vėl užsiūdavo pjūvį, o pacientui sakydavo, kad įsiuvo vaistų, o gal ir kažkokią „torpedą“, kuri vos išgėrus alkoholio, sprogs. Prapjaudavo specialiai virš mentės, kad žmogui nebūtų patogu matyti.“
Alkoholizmo gydymas Lietuvoje
Gali pasirodyti keista, kad toks sovietinių laikų dvasia dvelkiantis gydymo būdas vis dar populiarus mūsų šalyje. Tačiau tokie gydymo metodai kaip kodavimas nuo alkoholio, akupunktūra ar hipnozė populiarūs dėl tos pačios priežasties – žmonės nori tikėti, kad yra lengvas ir greitas būdas įveikti priklausomybę. Taip pat, kad jiems patiems nereikės dalyvauti gydymo procese, o juos kažkas išgydys. Tačiau realybė visai kitokia – alkoholizmo gydymas yra sunkus darbas, kurio metu reikia nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų.
Psichiatrijoje gydant alkoholizmą yra taikomi įvairūs metodai – gydymas medikamentais ir psichoterapija. Tačiau absoliuti dauguma specialistų sutaria, kad efektyviausias gydymo nuo alkoholizmo metodas yra psichoterapija. Todėl dauguma medikų gydymui naudoja tik psichoterapiją arba gali skirti vaistų kaip papildomą priemonę prie jos. Psichoterapija gali būti įvairių rūšių – inviduali, grupinė ar dalyvaujant šeimos nariams. Visų jų efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais, o primtiniausią sau būdą pasirenka pats pacientas. Plačiai žinoma ir „Minesotos“ 12 žingsnių programa, kurią 1935 m. sukūrė patys nuo alkoholio priklausomi žmonės, siekdami sau padėti. Programoje žmonės skatinami suprasti kas per liga yra alkoholizmas, kaip ji išsivystė ir kaip paveikė jo asmenybę bei gyvenimą. Tai supratus žmogui dažnai ateina noras keistis. Vėliau tęsiant gydymą labai svarbūs Anoniminių Alkoholikų (AA) klubai. Juose priklausomybę turintys žmonės vienas kitą palaiko, suteikia vilties, padeda vieni kitiems gyventi blaivų gyvenimą.
Akivaizdu, kad besigydantis nuo alkoholizmo žmogus turi pats daug ir sunkiai dirbti, o gydytojas yra tik pagalbininkas kovoje su priklausomybe. Atsakomybę už savo likimą alkoholikas turi perimti į savo rankas, o ne perduoti kažkokiems „koduotojams“ ar užkalbėtojams. Tik tai supratęs žmogus gali tikėtis gerų gydymo rezultatų.
Sveiki,
Su vyru gyvenu 2 m., aš jį myliu ir jis mane myli, kai mylimės man gera, tiktai nepajaučiu orgazmo, ar aš niekada nepajausiu šio malonumo? Prieš tai turejau vedybinį gyvenimą ir po jo kelis vyrus ir niekada nepajaučiau orgazmo. Orgazmą pajaučiu per sapną arba, kai masturbuojuos. Ačiū už atsakymą.