Antibiotikų vartojimas ‒ kokias klaidas darome?

Antibiotikai per pastaruosius 70 metų tapo pagrindiniu ginklu prieš bakterines infekcijas. Antimikrobinė terapija lėmė ženklų vidutinės gyvenimo trukmės pasaulyje padidėjimą. Vis dėlto pamažu atsiranda antibiotikams atsparių mikroorganizmų, kurių skaičius kiekvieną dieną auga. Sunkiau pagydomas tapo plaučių uždegimas, tuberkuliozė, sinusitas ir kitos ligos. 

„Vienas iš kertinių antibakterinių vaistų vartojimo principų – tam tikrą laiką palaikyti reikiamą medikamento koncentraciją organizme.“ Antibiotikų, laikytų panacėja nuo visų ligų, poveikio susilpnėjimas visgi nebuvo didelis netikėtumas. Dar 1945 m. škotų biologas ir farmakologas Alexanderis Flemingas, atsiimdamas Nobelio premiją už antibiotiko penicilino atradimą, susirinkusiai auditorijai tarė: „Laboratorijoje nesunku padaryti mikrobus atsparius penicilinui, jeigu juos veiksime nepakankamomis nužudyti penicilino koncentracijomis. Tas pats gali nutikti ir su žmogaus organizmu.Ateis laikas, kai peniciliną parduotuvėse galės įsigyti bet kas.Tuomet iškils pavojus, jog koks neišmanėlis vartos nepakankamą vaisto kiekį, skirdamas mikrobams nemirtinas dozes, kurios pavers juos atspariais.“ 

Šiandien, nors antibiotikai nėra lengvai prieinamas vaistas, mokslininko žodžiai jau yra virtę realybe. Tikriausiai kiekvienas esame bent kartą pamiršę išgerti kapsulę iš gydytojo paskirto antibiotikų kurso. Kai kurie sergantieji, deja, netgi jaučiasi žiną daugiau už medikus ir, ignoruodami profesionalų ir informaciniuose lapeliuose pateiktas rekomendacijas, savavališkai kontroliuoja ligos gydymo planą. Pasijutę geriau ir išsigydę kankinusius simptomus pacientai dažnai nutraukia antibakterinių medikamentų vartojimą. Nors toks poelgis kai kam gali atrodyti logiškas ir suprantamas, taip elgtis yra neteisinga ir netgi kenksminga. 

Neatsakingo antibiotikų vartojimo grėsmės 

Kad geriau suvoktume, ką gali lemti neatsakingas antibiotikų vartojimas, pasinaudokime „apokalipsės“ metafora. Įsivaizduokime pasaulį, kuriame įprastos apendicito šalinimo operacijos ar vizitas pas odontologą baigtųsi sunkia bakterine infekcija, gresiančia mirtimi. Organų transplantacija taptų ne išsigelbėjimu, o ypač rizikinga operacija, po kurios atsiradusių komplikacijų nepašalintų joks antibakterinis vaistas. Chemoterapija į paciento organizmą atvertų kelią infekcijoms, o gimdyvėms tektų kovoti dėl savo gyvybės, jei į organizmą gimdymo metu patektų bakterija, kuriai sunaikinti neturėtume tinkamo medikamento. 

Galbūt visa tai skamba neįtikimai, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija jau yra perspėjusi visuomenę, kad „… daugybei dažnai pasikartojančių infekcijų ilgainiui nebebus randama tinkamų vaistų ir jos ims žudyti visa jėga.“ O jei ligonis, sergantis tokia užkrečiama infekcija kaip tuberkuliozė, bus gydomas kur kas ilgiau, tuomet atitinkamai didės ir užsikrėtusiųjų infekcija skaičius. Infekcijos ims pliti žaibiškai ir nekontroliuojamai. 

Ką reikėtų daryti, kad nesusilpnėtų antibiotikų poveikis? 

Kiekvienas sergantysis gali prisidėti prie to, kad būtų pristabdytas pražūtingas antibiotikų poveikio silpnėjimo procesas. Pirmas ir svarbiausias punktas – niekuomet neužsiimti savigyda. Jeigu neturite medicininio išsilavinimo ir nenusimanote apie antibiotikų veikimą ir jų vartojimo principus, nevartokite jų savavališkai. Taip pat nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui, net jei jūsų diagnozės identiškos: antibiotikai išrašomi tik individualiai, juolab kad kai kurie jų gali sukelti alerginių reakcijų.

Niekada nekoreguokite gydytojo paskirto antibiotikų kiekio, vartojimo laiko, dažnio ir kitų rekomendacijų. Vienas iš kertinių antibakterinių vaistų vartojimo principų – tam tikrą laiką palaikyti reikiamą medikamento koncentraciją organizme. Jeigu antibiotiko vartojimą nutrauksite anksčiau negu nustatyta, mikroorganizmai ne tik iki galo nežus, bet ir įgis atsparumą vartotam vaistui. Kitą kartą jis nebebus veiksmingas ir apsunkins gydymą. Dėl tos pačios priežasties svarbu nepraleidinėti dozių ir laiku išgerti kiekvieną kapsulę. 

Žinoma, ne tik pacientai, tačiau ir gydytojai turėtų atsakingiau žvelgti į antibiotikų vartojimą ir netaisyklingo vartojimo sukeltas pasekmes. Viena pagrindinių sveikatos specialistų klaidų – neretai skiriami plataus spektro antibakteriniai vaistai, veikiantys įvairius mikroorganizmus, bet ne konkretų sukėlėją. Gydytojas turėtų vadovautis mokslinėmis rekomendacijomis ir pagal jas skirti atitinkamą vaistą ištirtam pacientui. Išrašęs antibiotikų, gydytojas turėtų detaliai ir aiškiai nurodyti sergančiajam, kaip, kiek ir kada vartoti vaistus, kodėl tai reikia daryti tinkamai. Taip pat medikas turėtų nepamiršti pacientui priminti apie skiepų svarbą: jeigu nuo infekcijos galima apsisaugoti pasiskiepijus, privalu rekomenduoti tai padaryti. 

Nors ne visi žmonės motyvuoti stengtis dėl savęs, ypač kalbant apie antibiotikų vartojimo keliamas problemas, galima drąsiai teigti, kad šiame straipsnyje minėtos rekomendacijos ateityje veikiausiai pagelbės ne tik pačiam skaičiusiajam, bet ir kitiems žmonėms. Tad nebūkime abejingi ir atsakingai elkimės kovodami su kenksmingomis bakterijomis.