Atšalus orams dažnas imame skųstis išsausėjusia kūno ir veido oda. O sergantieji atopiniu dermatitu – lėtiniu odos uždegimu – rudenį ir žiemą jaučia itin stiprias ligos pasekmes. Tai odos pažeidimai, intensyvus niežėjimas, miego sutrikimai, emocijų pokyčiai, sausa, pleiskanojanti ir niežtinti oda. Dažniausiai atopiniu dermatitu serga kūdikiai, vaikai ir paaugliai. Šią ligą dažniausiai sukelia alergijos, bet didelę įtaką daro ir kintantys orai: atėjus šaltajam sezonui liga paūmėja. Ar atopinis dermatitas gali būti įveikiamas? Konsultuoja gydytoja dermatovenerologė Inga Kiselienė.
Kokia tai liga – atopinis dermatitas?
Tai lėtinė, kartotis linkusi, uždegiminio pobūdžio odos liga, pasireiškianti bėrimu ir niežuliu. Atopiniu dermatitu serga tiek kūdikiai, tiek vaikai, tiek suaugusieji. Vieni šią ligą „išauga“ paauglystėje, kiti ja serga visą gyvenimą.
Kaip bėrimų nesupainioti su alergija?
Tai padaryti nėra lengva, ypač vertinant tik odos bėrimą. Nėra jokių konkrečių tyrimų, leidžiančių diagnozuoti būtent atopinį dermatitą. Gydytojai, diagnozuodami šią ligą, paprastai vadovaujasi tam tikrais diagnostiniais kriterijais (pateiktais J. M. Hanifino ir G. Rajkos).
Atsižvelgiama į šiuos faktorius:
- ar liga linkusi pasikartoti;
- ar bėrimo vietą niežti;
- ar pasireiškia gretutinės alerginės ligos;
- įvertinami odos pokyčiai (sausa, pleiskanojanti oda, bėrimo vietos ir kiti požymiai).
Sergančiųjų atopiniu dermatitu viso kūno oda dažniausiai yra sausa, linkusi pleiskanoti. Bėrimo vietos būna paraudusios, nukasytos. Nukasytose vietose gali susidaryti šlapiuojančių šašelių, pūslelių. Ilgai ir pakartotinai kasantis, oda tose vietose tarsi sustorėja.
Kas paskatina šią ligą?
„... pastebėta, kad sergamumas atopiniu dermatitu pastaruoju metu ypač didėja išsivysčiusiose šalyse...“ Manoma, kad didelę įtaką atopiniam dermatitui turi genetika. Pasitaiko, kad kai kurie vaikai dėl tam tikrų genų pokyčių jau gimsta turėdami sausą odą ir polinkį į šią ligą, nors nei jų tėvai, nei seneliai atopiniu dermatitu nesirgo. Kita vertus, nebūtinai alergiškų ar atopiniu dermatitu sergančių tėvų atžala taip pat sirgs odos ligomis. Viena pagrindinių bėdų ta, kad atopiška oda yra silpnesnė ir negamina pakankamai medžiagų, padedančių užtikrinti tinkamą odos apsaugą.
Dėl sąsajų su alergija atopinis dermatitas gali paūmėti. Vieniems oda gali pajautrėti nuo maisto, kitiems – nuo dulkių ar žiedadulkių, tretiems – nuo streso, sauso oro, kvepalų, sintetinių ar vilnonių drabužių ir pan. Vieno „kaltininko“, sukeliančio individualias atopinio dermatito formas, nėra. Beje, pastebėta, kad sergamumas atopiniu dermatitu pastaruoju metu ypač didėja išsivysčiusiose šalyse, nes čia naudojama daug įvairių prausiklių, chemikalų, sintetikos, vyrauja pernelyg sterili aplinka.
Reikėtų atminti, kad negydomas atopinis dermatitas yra linkęs ūmėti ir ilgainiui gali sukelti papildomų ligų: alerginį rinitą, konjunktyvitą, taip pat gali išsivystyti astma. To turbūt nė vienas sau nelinkėtų.
Kaip sergantieji atopiniu dermatitu turėtų prižiūrėti odą?
Labai svarbu odą drėkinti specialiais drėkinamaisiais kremais ar losjonais. Maudynėms rekomenduojamas šiltas – ne karštas vanduo, mat šis dar labiau sausina odą. Jei vanduo kietas, patartina į vonią įpilti specialaus prausiklio ar aliejaus, kuris odą padengtų apsaugine plėvele. Prausiantis rekomenduojama naudoti specialius prausiklius, skirtus sausai odai, kurie padeda apsaugoti odą nuo didesnio išsausėjimo.
Ypač sausas kūno vietas drėkinamuoju kremu galima patepti ir pakartotinai. Jei oda yra pažeista, nukasyta, būtina naudoti specialų gydomąjį tepalą uždegimui slopinti. Tokį tepalą turėtų skirti tik gydytojas. Sunkiais atvejais atopinis dermatitas gali būti gydomas ir geriamaisiais vaistais. Taip pat reikėtų atsisakyti vilnonių drabužių ir iš pirmo žvilgsnio švelnaus akrilo aprangos.
Lithuanian