Kaip dažnai žmonės skundžiasi blogu burnos kvapu?
Halitozė – tai nemalonus kvapas iš burnos, dėl kurio patiriamas diskomfortas bendraujant. Tokiu sutrikimu „JAV skundžiasi 10-30 proc., o kitų tyrimų duomenimis 20-40 proc. visų gyventojų. 80-85 proc. atvejų blogą burnos kvapą sukelia baltymų ir kitų organinių medžiagų skilimas burnoje, kurio skilimo produktai yra lakieji sieros turintys junginiai.“ (1;2)
„Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad liežuvio grandikliu nuvalysite net 75 proc. lakiųjų sieros junginių, nes grandiklis labiau atitinka liežuvio anatomiją, o tuo tarpu su šepetėliu jų pašalinsite tik 45 proc.“
Istoriniai faktai patvirtina, kad blogas kvapas žmones vargino jau seniai, tačiau anuomet nebuvo aiškios blogo kvapo priežastys ir žinomi veiksmingi būdai jam pašalinti. Mokslinių tyrimų objektu halitozė tapo tik 1940-1950 metais, kai buvo sukurtas osmoskopas, kvapo nustatymo ir matavimo prietaisas.
Kodėl atsiranda blogas burnos kvapas?
Klinikiniais tyrimais yra patvirtinta, kad pagrindinė nemalonaus kvapo iš burnos priežastis yra lakieji sieros turintys junginiai, kuriuos išskiria liežuvio nugarėlę dengiantys mikroorganizmai (įvairių rūšių gramneigiamos anaerobinės bakterijos). Jos taip pat gali įsikurti plačiuose tarpdančiuose, periodontologinėse kišenėse arba giliose ėduonies pažeistose ertmėse, ant protezų ar ortodontinių įtaisų. Šios bakterijos seilių proteinus skaido į amino rūgštis (metioniną ir cisteiną), o pastarosios metabolizuojamos į sieros junginius: vandenilio sulfidą (supuvusio kiaušinio kvapas), putresciną (gesti pradėjusių atliekų kvapas) ir kitus.
Blogas burnos kvapas: reali ar įsivaizduojama problema?
Pastaruoju metu vis dažniau sutinkami atvejai, kai žmonės teigia ir tiki, kad jų burnos kvapas yra nemalonus ir tai sukelia jiems socialinį diskomfortą, tačiau nei jų artimieji, nei sveikatos specialistai, į kuriuos jie kreipiasi, negali to patvirtinti. Todėl mokslinėje halitozės klasifikacijoje yra išskiriama atskira halitozės rūšis – iliuzinė halitozė, kuriai priskiriama pseudohalitozė ir halitofobija (blogo burnos kvapo baimė). „Statistika teigia, kad pseudohalitozės atvejai sudaro net 28 proc., o halitofobija diagnozuojama 0,5-1 proc. blogu kvapu besiskundžiančių žmonių.“ (2) Tokie halitozės atvejai priskiriami psichosomatiniams, o ne su burnos sveikata susijusiems sutrikimams. „Kai kurie tyrimai daro išvadą, kad burnos higienos priemonių reklama tiesiogiai susijusi su sąlyginai dideliu pseudohalitozės atvejų skaičiumi.“ (2)
|
Pirmasis pasimatymas. Aš jo taip laukiau. Lukas man jau seniai labai patinka. Negaliu slėpti, jaučiu, kad ir aš jam patinku. Tačiau jis turi vieną klaikią ydą dėl kurios aš einu iš proto – jis nesirūpina savo burnos higiena. Kai Lukas kalba, galiu valandų valandas jo klausyti, bet tas kvapas iš burnos...jis žudantis. Ir kaip jam visa tai man pasakyti? Plačiau: Suvilioti JĄ gali vienu paprastu būdu |
Kokios yra blogo burnos kvapo atsiradimo priežastys?
Tam, kad blogas burnos kvapas būtų sėkmingai pašalintas, labai svarbu nustatyti tikslią jo priežastį. Blogą burnos kvapą gali sukelti išoriniai veiksniai. Tam tikrų maisto produktų, gėrimų, medikamentų, hormoninių preparatų vartojimas gali arba džiovinti burną, arba ženkliai padidinti angliavandenių arba baltymų koncentraciją burnoje. Skylant pieno produktams burnoje išsiskiria amino rūgštys, kuriose yra sieros. Svogūnuose ir česnakuose taip pat yra daug sieros, kuri per žarnyno sieneles patenka į kraują, tokiu būdu į plaučius ir iškvepiamam orui suteikia nemalonų kvapą. Rūkymas ne tik padidina sieros koncentraciją burnoje ir plaučiuose, bet, kaip ir alkoholis, džiovina burnos ertmę, sudarydamas palankias sąlygas anaerobinių bakterijų dauginimuisi. Blogą burnos kvapą rytais sukelia naktį sumažėjantis seilėtekis ir dėl to išdžiūvusi burna (fiziologinė halitozė).
Šių priežasčių sukeltas blogas burnos kvapas trunka laikinai – nuo kelių iki keliolikos valandų ir dažniausiai gerinamas maskuojančiomis burnos higienos priemonėmis: burnos skalavimo skysčiais, kramtomąja daug mentolio turinčia guma, tam skirtais burnos kvapo gaivikliais arba liaudies medicinos priemonėmis. Teigiama, kad anyžiaus sėklų nuoviras puikiai pašalina česnako, alkoholio kvapus.
Blogo burnos kvapo priežastys gali slypėti burnoje (intraoralinė halitozė) arba sietis su sisteminiais organizmo susirgimais (ekstraoralinė halitozė). Intraoralinės halitozės priežastys gali būti apnašų sukeltas gingivitas arba periodontitas, taip pat burnos gleivinės žaizdelės, liežuvio apnašas dėl blogos burnos higienos, apnašos ant dantų ir protezų arba ortodontinių aparatų ir kt. Esant burnos sausumui padidėja gramneigiamų bakterijų skaičius, todėl metabolizuojama daugiau laikiųjų sieros junginių. „Intraoralinė halitozė sudaro 80-85 proc.visų halitozės atvejų.“(2)
Kaip pašalinti blogą burnos kvapą?
Nemalonų burnos kvapą galima pašalinti tik pašalinus jį sukėlusias priežastis. Jeigu nemalonų kvapą sukelia periodonto kišenėse įsikūrusių bakterijų išskiriami sieros junginiai – būtinas periodontito gydymas. Sugydžius dantenas ir esant gerai individualiai burnos higienai, nemalonus burnos kvapas dings savaime, nenaudojant jokių specialių blogą kvapą naikinančių priemonių. Kai nemalonaus burnos kvapo priežastis yra prie nekokybiškos dantų restauracijos, netinkamai pritaikytų protezų arba didelėje karieso pažeistoje danties ertmėje, arba dėl anatominių dantų kontaktų nebuvimo arba dantų sangrūdos besikaupiantys maisto likučiai, pirmiausia būtinas tinkamas odontologinis gydymas ir gera individuali burnos higiena.
Kokias burnos higienos priemones rinktis blogam burnos kvapui pašalinti?
Nemalonaus burnos kvapo pašalinimo priemonės skirstomos į keturias grupes: maskuojančios, mechaniškai arba chemiškai mažinančios anaerobinių bakterijų skaičių burnos ertmėje, arba neutralizuojančios lakiuosius sieros junginius.
Kvapą maskuojančioms priemonėms priskirtinos becukrės pastilės, kramtomoji guma, įvairūs kvapą gerinantys skalikliai, purškikliai. Atlikti tyrimai rodo, kad mėtinių pastilių ir gumos poveikis yra ne ilgesnis kaip 3 valandos ir dažniausiai yra pasiekiamas dėl mėtos, o ne dėl kitų veikliųjų medžiagų poveikio.
Pastaraisiais metais vis daugiau klinikinių tyrimų patvirtina teigiamą probiotinių burnos bakterijų poveikį ne tik dantenų uždegimo gydymui bet ir fiziologinės halitozės (nemalonus burnos kvapas dėl burnoje prasidėjusio maisto likučių puvimo procesų) atvejais.
Blogą burnos kvapą naikina ir antibakteriniai skalavimo skysčiai su chlorheksidinu, cetilpiridino chloridu ar triklozanu. Jie naikina lakiuosius sieros junginius metabolizuojančias bakterijas. Burnos skalavimo skysčiai su cinku, chloro dioksidu – neutralizuoja sieros junginius ir taip pat gali būti labai veiksmingi. Mėtos ir kitų eterinių aliejų savo sudėtyje turintys skalavimo skysčiai gali būti puikia maskuojančia priemone, bet nenusivilkite, jeigu jie nesuteiks jums ilgalaikio rezultato.
Jeigu nemalonaus burnos kvapo priežastis – apnašo sluoksnis ant liežuvio nugarėlės, nemalonų burnos kvapą pašalinsite liežuvį valydami dantų šepetėliu arba specialiu liežuvio grandikliu. „Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad liežuvio grandikliu nuvalysite net 75 proc. lakiųjų sieros junginių, nes grandiklis labiau atitinka liežuvio anatomiją, o tuo tarpu su šepetėliu jų pašalinsite tik 45 proc.“ (2)
Labai veiksmingą liežuvio valymo priemonę rinkai neseniai pristatė garso dažnio (soninių) šepetėlių gamintojai. Liežuvis valomas specialiu guminiu, liežuvio gaurelių anatomijai pritaikytu antgaliu, kuris dedamas vietoj dantų šepetėlio galvutės, prieš tai liežuvį nupurškus sieros junginius neutralizuojančiu cinku praturtintu purškikliu. Taip nuvalius liežuvį, dėl ant jo susikaupusio apnašo susidaręs nemalonus kvapas visiškai panaikinamas mažiausiai 8 val. Tuo tarpu valant liežuvį dantų šepetėliu arba skalaujant profilaktiniu burnos skalavimo skysčiu, nemalonus kvapas pradeda ryškėti jau po 4 val.
Nereikėtų pamiršti, kad nemalonaus burnos kvapo priežastys gali slypėti ne burnoje (ekstraoralinė halitozė). Jį gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimai, virškinamojo trakto patologijos ir tokie infekciniai ir sisteminiai susirgimai kaip viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, sinusitai, faringitai, cistinė fibrozė, leukemija, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa ir kiti. Tad, jeigu jūsų išbandytos burnos higienos priemonės nebuvo veiksmingos, verta peržiūrėti, ar nereikėtų kreiptis į atitinkamą vidaus ligų specialistą.
„Dantų harmonijos“ burnos higienistė
Neringa Mockutė
Lithuanian