Persileidimas. Kokios gali būti priežastys?

Apie 50 % visų nėštumų baigiasi persileidimu. Persileidimas – tai vaisiaus praradimas iki 20-os nėštumo savaitės. Statistika gąsdinanti, bet dažnai persileidimo metu mėnesinės dar būna nenutrūkusios, todėl dauguma moterų to nė nepastebi. Apie 80 % persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Persileidimai mažiau tikėtini po 20 nėštumo savaitės – tai vėlyvi nėštumo nutrūkimai. Patyrus persileidimą ypač nukenčia moters reprodukcinė sistema. Dažnai nėštumo nutrūkimas turi įtakos ir šeimos santykiams, moters tolimesniam darbingumui. 

Liūdna nėštumo baigtis visada reikalauja tiek fizinės, tiek emocinės tėvų stiprybės. Praėjus šiek tiek laiko reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti galimas persileidimo priežastis – tai būtų pirmas ir svarbiausias žingsnis, norint kuo greičiau susilaukti vaikų. 

Kas lemia didesnę persileidimo tikimybę?

„Pavyzdžiui, 40 m. moteris turi 2 kartus didesnę riziką patirti persileidimą nei 20 m. moteris.“ Vyresnio amžiaus moterys turi didesnę nėštumo nutrūkimo tikimybę. Jų organizme dažniau susidaro su gyvybe nesuderinamų chromosomų defektų. Pavyzdžiui, 40 m. moteris turi 2 kartus didesnę riziką patirti persileidimą, nei 20 m. moteris. Pasikartojantys persileidimai (bent du) taip pat padidiną gyvybės nutrūkimo riziką. 

Moters vaisingumo sutrikimus gali lemti: 

• cukrinis diabetas;
• kraujo krešėjimo sutrikimai;
• autoimuninės ligos (antifosfolipidinis sindromas, vilkligė);
• hormonų sutrikimai (policistinių kiaušidžių sindromas);
• pernelyg aktyvi skydliaukės veikla;
• žymiai padidėjęs kraujo spaudimas;
• inkstų ligos;
• įgimtos moters lytinių organų anomalijos (gimdos anomalijos arba sąaugos, silpnas ar trumpas gimdos kaklelis). 

Nuomonės apie gimdos miomos įtaką persileidimui prieštaringos, tačiau dauguma miomų nesukelia problemų nėštumo metu. Didesnė persileidimo tikimybė egzistuoja, jei moteriai, jos partneriui ar kitiems šeimos nariams diagnozuojama genetinė anomalija, taip pat jei ji nustatoma vaisiui nėštumo metu. 

Infekcijos taip pat gali turėti įtakos nėštumo nutrūkimui: 

• listerijų sukelta infekcija,
• kiaulytė (epideminis parotitas),
• raudonukė,
• tymai,
• toksoplazmozė,
• citomegalo virusas,
• parvovirusas,
• gonorėja,
• ŽIV. 

Stiprų poveikį nėštumui daro rūkymas, narkotinių medžiagų (kokaino, ekstazio) vartojimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad aukštas kofeino kiekis kraujyje taip pat gali lemti nėštumo nutrūkimą. Vaistų vartojimas, ypač receptinių ir kai kurių nereceptinių, net tokių kaip ibuprofenas arba aspirinas, gali būti pavojingi nėštumui. 

Gaivus oras svarbus ne tik motinos sveikatai, bet ir tinkamam vaisiaus vystymuisi, todėl svarbu vėdinti gyvenamąsias patalpas. Ypač reikia saugotis toksiškai veikiančių medžiagų, tokių kaip švinas, arsenas, formaldehido dujos, anestezijai (bendrai nejautrai operacijos metu) naudojamų dujų ir, žinoma, radiacijos. Nutukimas taip gali būti vienas iš persileidimo rizikos veiksnių. 

Pagrindinės persileidimo priežastys 

Jas galima suskirstyti pagal tai, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta persileidimas. Pirmojo trimestro metu persileidimą nulemia chromosomų defektai arba placentos problemos. Chromosomos – tai žmogaus DNR dalys, kurios veikia daug įvairių procesų (nurodo, kaip ląstelė vystysis arba kokios spalvos bus akys).

Tam tikrais atvejais vaikas gauna per daug ar per mažai chromosomų. Nėra aišku, kodėl taip nutinka, tačiau vaisius, esant tokiems defektas, negali toliau vystytis. Manoma, kad du trečdaliai visų persileidimų įvyksta būtent dėl chromosomų anomalijų. O placenta aprūpina vaisių krauju, kuriame yra deguonies ir maisto medžiagų. Pasireiškus placentos sutrikimams, vaisius negali toliau vystytis. 

Antruoju trimestru persileidimus dažniausiai sukelia minėtos lėtinės ligos, infekcijos, silpnas gimdos kaklelis, policistinių kiaušidžių sindromas. Iš infekcijų pavojingiausios šios: raudonukė, citomegalija ir toksoplazmozė. Silpnas gimdos kaklelis gali nulemti ankstyvą gimdos kaklelio atsivėrimą ir persileidimą. Dėl policistinių kiaušidžių sindromo padidėja kiaušidės ir pasireiškia hormonų disbalansas. Šis sindromas – dažna nevaisingumo priežastis, todėl manoma, kad jis gali lemti ir nėštumo nutrūkimą. Vis dėlto tikslus policistinių kiaušidžių sindromo poveikis nėštumui nėra žinomas. 

Persileidimas traumuoja visą šeimą, o ypač – moterį. Dauguma persileidusių moterų puola į kraštutinumus, bando pastoti kuo greičiau, bet visos pastangos baigiasi neviltimi. Gydytojai pataria moterims pailsėti bent kelis mėnesius. Kitas svarbus žingsnis – išsiaiškinti galimas persileidimo priežastis ir nustatyti rizikos veiksnius. Tikimybė persileidimą patyrusiai šeimai sulaukti sveiko naujagimio didėja tuomet, kai slopinamos ar iš viso panaikinamos nėštumo nutrūkimo priežastys (jei tai įmanoma) ir sąmoningai engiama rizikos veiksnių. 

Taip pat skaitykite:
Natūralus šeimos planavimas ‒ ar verta? Pokalbis su konsultante
Jovita Barisevičiene  »
Kodėl nėštumo metu vartojamas alkoholis pavojingas? »
Gimdos mioma ‒ kada prireikia skalpelio? »
„Klausk eksperto“. Kalbuosi su dar tik planuojamu vaiku – ar tai normalu? »