Žindymas suteikia daug gerų emocijų tiek mamai, tiek mažyliui, tačiau neretai sulaukia prieštaringų nuomonių ir vertinimų. Pagausėjus šeimai išties kyla daug klausimų: iki kokio amžiaus geriausia žindyti vaiką; kaip mamos pienas veikia mažylio dantukus; ar iki tam tikro amžiaus reikia atpratinti kūdikį nuo krūties ir ar apskritai reikia kištis į šį natūralų procesą? Savo patirtimi ir žiniomis apie kūdikio maitinimą dalinasi Tarptautinės egzaminuotojų tarybos pripažinta laktacijos konsultantė (IBCLC) Daiva Šniukaitė-Adner.
Žindymas ir dantų ėduonis
Nuomonė, kad vaikų dantukai genda dėl naktinio maitinimo, – ne naujiena. Internete galima rasti daug informacijos apie tai, kad maitinti kūdikį naktimis nėra gerai. Be to, kartais tokia informacija dalinasi ne tik medicininio išsilavinimo neturintys žmonės, bet ir medikai, kurių specialybė nėra tiesiogiai susijusi su žindymu. Štai dviejų vaikų mama Kristina būtent tai ir išgirdo vienoje Vilniaus odontologijos klinikų, kai jos pusantrų metukų dukrytei teko išrauti du priekinius dantukus: „Viena iš priežasčių, dėl ko tenka tai daryti – naktinis žindymas.“
Kodėl dantų gedimą mėgstama „nurašyti“ naktiniam maitinimui, kuris atrodo toks natūralus dalykas? Ar tikrai jis taip veikia dantis? Ir kuo pasikliauti, kai patys nežinome, kaip elgtis?
Daiva Šniukaitė-Adner teiginį, kad žindymas naktimis kenkia vaikų dantims, vadina tiesiog mitu: „Naktinis žindymas nedaro įtakos dantų gedimui. Dantys genda nuo bakterijų, kurioms veistis turi būti palanki terpė. Kūdikis gimsta su sterilia burna, kurioje nėra ėduonį sukeliančių bakterijų. Jų gali atsirasti dėl kitų faktorių:
- dažno bučiavimo;
- suaugusiesiems apčiulpus kūdikio čiulptuką;
- naudojant tuos pačius maisto įrankius;
- mažyliui žaidžiant su šeimos narių dantų šepetukais ir t. t.
Jei dantys yra valomi, prižiūrimi, rūpinamasi tinkama mityba, tuomet susidaryti ėduoniui palankiai terpei yra daug sunkiau. Žinoma, taip pat svarbi genetika ir mamos sveikatos būklė nėštumo metu, jos mityba, vaistų vartojimas ir pan. Visa tai veikia vaiko dantų būklę, negalima visos kaltės suversti naktiniam žindymui, reikia įsigilinti į problemą ir pasidomėti moksliniais tyrimais.“
Skirtingi maitinimo būdai ir jų poveikis dantims
Laktacijos konsultantė pabrėžia, kad dažnai maišomi du maitinimo būdai – žindymas ir maitinimas iš buteliuko. Šie maitinimo būdai neturėtų būti tapatinami, nes jie skirtingai veikia kūdikių dantis.
- Iš čiulptuko ir krūties vaikas valgo skirtingai. Iš krūties pienas patenka tiesiai į ryklę, todėl skystis neturi galimybės ilgai užsibūti burnoje ir paveikti dantų. Geriant iš buteliuko, skystis patenka į burną ir kurį laiką būna joje, todėl dantukai turi galimybę mirkti piene.
Dar blogiau, jei iš buteliuko maitinama pieno mišiniu. Kūdikiui nurijus pieno mišinį, dantukai pasidengia jo likučiais ir tampa labiau pažeidžiami dantų ėduonį sukeliančių bakterijų. Geriant saldintus gėrimus ir sultis burnoje taip pat lieka cukraus likučių, kuriuose tarpsta bakterijos.
- Mamos piene yra antimikrobinių medžiagų. Šios medžiagos naikina bakterijas. Taigi mamos pienas nesudaro sąlygų ėduonies vystymuisi.
Per kiek laiko vidutiniškai pasisotina kūdikis?
Pasak laktacijos konsultantės D. Šniukaitės-Adner, to nustatyti neįmanoma. Tik pats kūdikis jaučia, kada jis yra sotus. Suaugęs žmogus to nustatyti negali nei matuodamas laiku, nei kaip nors kitaip. „Viena iš dažniausiai daromų klaidų, tai manymas, kad vaikas jau pasisotino, nes bevalgydamas užmigo. Tačiau taip nėra. Jei vaikas po ilgo valgymo galiausiai užmiega, tuomet jis išspjauna spenelį ir tai rodo, kad jis jau pasisotino.“
O kodėl žindymo metu mažylis „tinginiauja“ ir nepavalgo vienu ypu iš karto?
„Kai oksitocino nėra, kūdikis ramiai būna prie krūties ir laukia, kada vėl ateis kitas pieno pliūpsnis.“ Tai toli gražu nėra tinginiavimas. Laktacijos konsultantė paaiškina, kaip veikia žindymo mechanizmas: „Įprastai pienas iš moters krūtų nebėga, vadinasi, reikia kažkokio impulso, kad pienas pradėtų tekėti. Vaikas nesimaitina vien traukdamas pieną kaip siurbliu, pienas yra atleidžiamas iš krūtų. Už tai yra atsakingas hormonas oksitocinas, kuris išsiskiria pulsuojančiu ritmu. Kai oksicotinas patenka į kraują ir pasiekęs pieno liaukas paleidžia pieną, vaikas aktyviai valgo. Kai oksitocino nėra, kūdikis ramiai būna prie krūties ir laukia, kada vėl ateis kitas pieno pliūpsnis. Taigi toks pieno laukimas nėra miegas.
Maitinimo pradžioje tarpai tarp aktyvaus ir pasyvaus periodo yra trumpesni, o valgymo periodai ilgesni. Į maitinimo pabaigą vaikas ilgiau būna nevalgydamas. Vėl pavalgęs ir visiškai pasisotinęs kūdikis paleidžia mamos krūtį ir tai reiškia žindymo pabaigą. Kai kuriais atvejais vaikas tikrai giliai įminga, tuomet krūties jau nebežinda ir jį lengva nuimti nuo krūties.“
Lithuanian