Rodos, žinių apie Ebolos virusą Lietuvoje netrūksta – apie šią virusinę infekciją rašoma visuose šalies laikraščiuose, internetiniuose portaluose, informacija nuolat skelbiama per televiziją. Deja, daugelis žmonių virusą traktuoja kaip apokalipsės pradžią ir hiperbolizuoja Ebolos viruso išplitimą. Ko verta vien sostinės troleibuse išgirsta replika, kai senstelėjusi dama, pamačiusi į troleibusą įsėdusį juodaodį, pusiau juokais, pusiau rimtai tarstelėjo: ,,Ebola įlipo.“ Ar iš Afrikos atsiritęs Ebolos virusas iš tiesų toks pavojingas, kad turime vengti visų tamsaus gymio žmonių, o užklupus paprasčiausiam peršalimui pulti į paniką?
Pateikiame pagrindinę informaciją, susijusią su Ebolos virusu ir skubame nuraminti: nors pasaulyje šiuo metu užfiksuota virš 6 500 susirgimų, karštinė sparčiai malšinama, o galimybių, jog virusas atkeliaus iki mūsų – beveik nėra.
Ebolos hemoraginė karštinė – tai mirtina primatų (beždžionių) liga, kurią sukelia virusas Ebola. Pirmieji šio viruso protrūkiai buvo nustatyti 1976 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje bei Sudane. Ebola priklauso virusų šeimai Filoviridae. Žmogui ir kitiems primatams pavojingi keturi serotipai: Ebola–Zaire, Ebola-Sudan, Ebola-Côte d’lvoire ir Ebola-Bundibugyo.
Kaip užsikrečiama Ebola?
„Virusu negalima užsikrėsti oro lašeliniu būdu, t. y. žmogui kosint ar tiesiog sėdint šalia.“ Infekcijos nešiotojai gali būti įvairūs gyvūnai, pavyzdžiui, šikšnosparniai, šunys ir t. t., kurie patys neserga, bet gali perduoti virusą žmonėms. Pavyzdžiui, šikšnosparniams migruojant, virusas nusėda ant vaisių ir taip patenka į miško žvėrių populiaciją. Žmonės virusu užsikrečia tiesiogiai kontaktuodami su gyvūnais arba valgydami jų mėsą. Taip pat Ebolos karšine žmonės užsikrečia nuo kitų žmonių per kūno skysčius:
- kraują,
- spermą,
- prakaitą,
- sekretus,
- sergančiajam vemiant, viduriuojant,
- taip pat per kontaktą su mirusiųjų lavonais.
Virusu negalima užsikrėsti oro lašeliniu būdu, t. y. žmogui kosint ar tiesiog sėdint šalia. Susirgimui visuomet būtinas tiesioginis fizinis kontaktas su Ebolos virusu sergančiu žmogumi.
Beje, Ebola gali ilgą laiką išgyventi ir mus supančioje aplinkoje, ne vien tik sergančiojo organizme. Kambario temperatūroje virusas išlieka gyvybingas apie porą dienų, štai kodėl tam, kad būtų sukontroliuotas infekcijos išplitimas, būtina medicininių įrankių sterilizacija, pacientų izoliavimas ir patalpų dezinfekavimas.
Kas vyksta, kai žmogus užsikrečia Ebolos virusu?
Tik patekusi į žmogaus organizmą Ebolos bakterija pradeda sparčiai daugintis. Šio viruso bakterijos išskiria glikoproteiną, kuris lengvai prisitvirtina prie ląstelių vidinėje kraujagyslių pusėje ir jas niokoja. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų gali praeiti 2–21 diena. Tiesa, pirmieji Ebolos užsikrėtimo simptomai dažnai gali būti apgaulingi, nes yra panašūs į bet kurios kitos infekcijos simptomus.
Pagrindiniai Ebolos simptomai:
- padidėjusi bazinė kūno temperatūra,
- galvos skausmas,
- bendras organizmo silpnumas,
- viduriavimas, vėmimas,
- sausas kosulys,
- bėrimai,
- sąnarių, raumenų maudimas,
- akių paraudimas.
Po pirminių simptomų pasireiškia staigus sergančiojo svorio kritimas. Ligai progresuojant prasideda vidinis ir išorinis kraujavimas, todėl viruso sukelta hemoraginė karštinė po organizmą plinta žaibišku greičiu. Taip nutinka todėl, kad žmogaus organizmas nepajėgia išsiugdyti imuniteto ir įveikti užkrato. Ebola, plisdama organizmo viduje, pažeidžia visus žmogaus organus, jų sistemas, taip pat vystosi kepenų, inkstų nepakankamumas. Taigi pagrindinė priežastis, lemianti tokį didelį mirtingųjų skaičių – kraujotakos sistemos pažeidimai, nes mažėjant trombocitų kiekiui prasideda vidinis ir išorinis kraujavimas.
Lithuanian