Erkinis encefalitas – sunki liga, kurios galima išvengti

Balandžio 14, 2014
+10
+10 -0

Vakcina nuo erkinio encefalito

Erkinio encefalito ligos eiga ir padariniai 

Erkinis encefalitas ‒ klastinga liga. Retkarčiais ja galima persirgti beveik nepastebimai, kitais atvejais liga gali žmogų padaryti neįgalų ar net nulemti jo mirtį. Sergant lengva ligos forma, užkrėstajam žmogui gali atsirasti nesunkių, gripą primenančių ligos simptomų (viskas tuo ir pasibaigia). 

Sunkesniais atvejais po gripoidinių simptomų praėjus 1‒20 dienų, virusas pažeidžia smegenis. Taip atsitikus, erkinis encefalitas gali sukelti smegenų dangalų uždegimą (meningitą), prie kurio gali prisidėti pačių smegenų uždegimas (encefalitas) bei nugaros smegenų uždegimas (mielitas). 

Pasireiškus tik meningitui, ligoniai dažniausiai pasveiksta gan greitai, be jokių padarinių. Kitais atvejais sveikimas gali užtrukti ilgai – nuo trijų mėnesių iki metų. Neretai būna, kad ligoniui persirgus erkiniu encefalitu, visą gyvenimą išlieka liekamieji reiškiniai: 

  • labilios emocijos (staigūs nuotaikos svyravimai),
  • koncentracijos sutrikimas,
  • rankų drebėjimas,
  • sutrikusi pusiausvyra ir kalba. 

Apie 1‒2 % erkinio encefalito atvejų gali baigtis mirtimi. Mirtis dažniausiai ištinka praėjus 5‒7 dienoms nuo neurologinių simptomų pradžios. 

Kada skiepytis nuo erkinio encefalito? Kokios kitos apsaugos priemonės? 

Lietuvoje kasmet registruojama keli šimtai erkinio encefalito atvejų. Efektyviausia apsauga nuo šios ligos ‒ skiepai. Jų efektyvumą įrodo Austrijos pavyzdys. Austrijoje dar 1982 m. sergamumas buvo didelis (panašus kaip Lietuvoje), tačiau pradėjus efektyvią vakcinaciją ir paskiepijus 80‒90 % visų gyventojų, dabar Austrijoje yra fiksuojami tik pavieniai susirgimo erkiniu encefalitu atvejai (sergamumas sumažėjo daugiau nei 12 kartų). 

Vakcina nuo erkinio encefalito (tiesa, mokama) laisvai prieinama visiems Lietuvos gyventojams. Jos efektyvumas yra 98 %. Skiepyti galima ir vaikus nuo 1 metų amžiaus. Vakcinuotis galima dvejopai – įprasta schema ir pagreitintąja. 

Įprasta vakcinacijos schema. Įprastos vakcinacijos schemos metu įskiepijami trys skiepai: suleidus pirmąją dozę, antroji turi būti įskiepijama praėjus 1‒3 mėnesiams. O trečioji ‒ praėjus 9‒12 mėnesių po antrosios vakcinacijos. Kas 3‒5 metus turėtų būti atlikta sustiprinamoji vakcinacija. 

Pagreitintoji vakcinacijos schema. Pagreitintos vakcinacijos metu po pirmosios dozės antroji yra suleidžiama praėjus 14 dienų, o trečioji po 5–12 mėnesių. Žinoma, kad jau po antrosios vakcinacijos dozės susidariusi organizmo apsauga siekia 95 %. 

Įprasta vakcinacijos schema taikoma skiepijantis ankstyvą pavasarį – prieš erkių sezono pradžią, o pagreitintoji – erkių sezono metu. 

Žinoma, negalima pamiršti kitų apsaugos priemonių, kurių reikia laikytis norint išvengti kontakto su erkėmis. Esant miške rekomenduojama kas kelias valandas apsižiūrėti, ar ant kūno nėra erkių. Kad tai padaryti būtų lengviau, reikėtų dėvėti šviesius drabužius. 

Tam, kad erkėms būtų sunkiau pasiekti nepridengtas kūno vietas, geriausia dėvėti ilgas kelnes, aprangą ilgomis rankovėmis (patartina, kad rankovių ir kelnių galai būtų betarpiškai prigludę prie kūno). Rekomenduojama naudoti repelentus, atbaidančius erkes. Taip pat nederėtų gerti nevirinto ar nepasterizuoto galvijų pieno.

1 2
+10
+10 -0
  • Vakcinos
  • Laimo liga
  • Encefalitas
  • Erkinis encefalitas
  • Meningitas
  • Skiepai
  • Vakcinacija
  • Diagnostikos centrai
  • Privačios medicinos įstaigos

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *