Faktai apie „kiškio lūpą“

Matyt, dauguma būsimųjų tėvelių, sužinojusių, kad laukiasi pirmagimio, ima spėlioti, kokia bus vaikelio lytis, intensyviai varto vardynus, rūpinasi kitais maloniais tėvystės reikalais. O išmintingi seneliai ištaria: „Svarbu, kad vaikelis gimtų sveikas.“ Vis dėlto neretai nutinka taip, kad vaikelis gimsta su vystymosi sutrikimu – „kiškio lūpa“. Kas tai yra, su kokiais sunkumais susiduriama ir kaip šis defektas pašalinamas, sužinosite perskaitę straipsnį.

„Kiškio lūpa“ – tai įgimtas vaisiaus vystymosi sutrikimas, lūpos nesuaugimas. Kūdikio lūpa pradeda netinkamai formuotis moters nėštumo metu, taigi šis apsigimimas diagnozuojamas naujagimiams. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (angl. Centers for Disease Control and Prevention – CDC) apskaičiavo, jog kasmet JAV gimsta per 4 tūkst. kūdikių, turinčių „kiškio lūpą“. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje per metus gimsta apie 700-800 naujagimių su šiuo defektu. Vaikai, turintys įtrūkusią lūpą, susiduria su valgymo ir kalbėjimo problemomis. Esant komplikacijoms gali išsivystyti ausų infekcijos, galimas klausos netekimas ir dantų problemos. Apsigimimo priežastys nėra tiksliai nustatytos, tačiau jį gali lemti:

• stresas,
• genetinis paveldimumas,
• žalingi išoriniai faktoriai,
• medikamentų vartojimas.

Taip pat CDC ištyrė veiksnius, galinčius padidinti naujagimio lūpos nesuaugimo riziką.

• Vienas iš jų – rūkymas. Moterys, rūkančios nėštumo metu, turi didesnę tikimybę susilaukti vaikelio su „kiškio lūpa“, nei tos, kurios nerūko.
• Debetas. Tyrimų rezultatai parodė, kad moterims, kurioms prieš nėštumą buvo diagnozuotas debetas, kyla didesnė grėsmė susilaukti vaikelio, turinčio šį apsigimimą.

Išoriniai požymiai ir pagrindiniai sunkumai

Vaisiaus lūpos pradeda formuotis 4–7-ąją nėštumo savaitę. „Kiškio lūpa“ išsivysto tada, kai lūpas sudarantis audinys pilnai nesusijungia prieš gimstant naujagimiui. Tarpas lūpoje gali būti įvairus – nuo mažyčio įtrūkimo viršutinėje lūpoje iki labai gilaus įtrūkio, siekiančio nuo viršutinės lūpos iki nosies. „Kiškio lūpa“ gali susiformuoti arba vienoje lūpos pusėje, arba abiejose lūpos pusėse. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai „kiškio lūpa“ susiformuoja per patį lūpos vidurį – centrą. Vaikai, gimę su šiuo lūpos defektu, dažniausiai turi ir „vilko gomurį“ arba įtrūkusį gomurį. Pagrindiniai sunkumai: sudėtingesnis kūdikio žindymas krūtimi, springimas valgant, lūpos nesuaugimas, fiziniai sutrikimai, nosies anatominiai pakitimai, psichologiniai sutrikimai.

Ką vertėtų žinoti apie „kiškio lūpos“ operaciją?

Įprastai korekcinė lūpos operacija naujagimiui atliekama trečią gyvenimo mėnesį. Operacijos metu kūdikis nejaučia skausmo, nes jam taikoma bendroji nejautra. Vykstant operacijai chirurgas apipjausto audinį ir susiuva lūpą. Siūlės būna labai smulkios, todėl randelis po operacijos lieka mažytis. Kadangi dauguma siūlių gyjant randui absorbuojamos pačių audinių, jų šalinti nebereikia. Chirurginės operacijos metu atstatomas gleivinės, raumens ir odos vientisumas, taip pat atliekama rinoplastika (nosies plastika). Norint apsaugoti vaiką nuo infekcijos, jam suleidžiamos dvi antibiotikų dozės: viena – operacijos metu, kita – po operacijos.

Tokio pobūdžio operacija atliekama tam, kad būtų ištaisyti fiziniai defektai. Sutvarkyti anatominio apsigimimo defektus labai svarbu ir dėl to, kad jie nekeltų tokių problemų kaip apsunkintas kūdikio žindymas, vaiko maitinimas ir kalbėjimas.

„Kiškio lūpos“ gydymas – koks jis?

„Kiškio lūpa“ panaikinama operacija, vėliau gydoma padedant terapeutams ir tėveliams, kad būtų išvengta galimų komplikacijų. Vaiko terapeutas sudaro specifinį gydymą, kuris priklauso nuo vaiko amžiaus, bendros sveikatos būklės, medicininės istorijos, vaiko išsigimimo specifinių ypatybių ir tėvų nuomonės. Vaiko, turinčio „kiškio lūpos“ defektą, priežiūra priklauso nuo kelių veiksnių: pirma, kiek stipriai yra įtrūkusi lūpa; antra, ar šis apsigimimas yra susijęs ir su kitu gimimo defektu ir, trečia, koks vaiko amžius ir poreikiai. Norint kuo greičiau pašalinti vaiko lūpos defektą, operaciją reikia atlikti per pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius. Paprastai operaciją rekomenduojama atlikti per 12 mėnesių nuo kūdikio gimimo. Operacijos tikslas – sutvarkyti lūpos skilimą. Kartais prireikia dviejų operacijų. Po operacijos vaikas gali būti jautrus ar kiek sudirgęs, todėl terapeutas skiria medikamentus, padėsiančius susitvarkyti su jautria vaiko būsena.