Fermentais grindžiama dieta

Daugybė žmonių sutiktų su teiginiu, jog žmogaus gyvenimas ir sveikatos būklė didžia dalimi priklauso nuo to, ką kasdien jis valgo. Tą savo knygoje bando įrodyti vienas iš garsiausių Amerikos gastroenterologų, medicinos mokslų daktaras Hiromi Shinya. Jo knygoje „Fermentų faktorius“ yra aprašoma fermentais grindžiama dieta ir jos nauda žmogaus organizmui.

Apie nepaprastus fermentus paprastai

Fermentai – tai baltyminiai biologiniai katalizatoriai, kurie yra sintetinami visose gyvose ląstelėse, jie dalyvauja gyvybei palaikyti būtinuose procesuose: sintezės ir skaidymo, pernešimo, šalinimo, detoksikacijos, energijos tiekimo. Tad nieko keisto, jog kiekvienam gyvam organizmui yra būtini fermentai, be jų gyvi organizmai negalėtų egzistuoti.

Žmogaus organizmo ląstelėse sintetinama daugiau kaip 5000 rūšių gyvybiškai svarbių fermentų, iš kurių kiekvienas atlieka specifines funkcijas. Pavyzdžiui, seilėse esantis virškinimo fermentas amilazė skaido tik krakmolą, o štai skrandžio sultyse esantis pepsinas – tik baltymus.

Ar kada nors susimąstėte, koks maistas turi daug fermentų, o koks – mažai? Jei ne, tuomet tą galite sužinoti perskaitę H. Shinya knygą, kurioje, kalbant apie fermentų vertę, yra pateikiamas pavyzdys su dviem obuoliais ir sakoma, jog dviejuose tos pačios veislės obuoliuose gali būti nevienodas kiekis fermentų. Kodėl? Dėl to, jog fermentų kiekis priklauso nuo tuo, kokioje aplinkoje augo obuoliai ir prieš kiek dienų jie buvo skinti. Pasirodo, maisto produktai, kurie yra užauginti derlingoje, mineralų gausioje dirvoje, nenaudojant chemikalų, bus tikras fermentų lobynas.

Taigi, jei norite gauti kuo daugiau fermentų, tuomet valgykite kuo šviežesnes daržoves, vaisius, mėsą ir žuvį. Šviežias maistas yra vertingas ne tik dėl fermentų gausos, bet ir dėl to, kad yra neoksiduotas. Tad H. Shinya teigimu „geras maistas” – tai toks maistas, kuriame yra daug fermentų, o štai „blogas maistas” – toks, kuriame jų yra mažai arba visai nėra, kuris lengvai oksiduojasi. Pavyzdžiui, iš visų produktų lengviausiai oksiduojasi aliejus. Jame gausu trans riebalų rūgščių, arba trans riebalų, kurie labai kenkia organizmui. Visgi, daugiausia trans riebalų rūgščių yra margarine.

Oksidacija vyksta, kai medžiaga jungiasi su deguonimi (kitaip tai gali būti vadinama „rūdijimu”). Galbūt nustebsite sužinoję, jog maistas, kuris nėra metalas, gali rūdyti. Deja, su maistu tai vyksta kasdien. Pavyzdžiui, kai ką nors kepame, tuomet aliejus praranda spalvą ir patamsėja. Nulupti obuoliai ir bulvės, ilgiau laikomi taip pat pajuoduoja. Tai – oksidacijos proceso padarinys. Patekę į organizmą oksiduoti maisto produktai skatina susidaryti laisvuosius radikalus, kurie kenkia mūsų organizmui.

Fermentų dietos pagrindiniai niuansai:

1. Venkite kepto maisto. Jei trokštate savo kasdieninę mitybą papildyti fermentais, tuomet vertėtų atsiminti, jog fermentai yra jautrūs karščiui, tad kuo ilgiau verdame ar kepame maistą, tuo daugiau fermentų prarandame.
2. Venkite karvės pieno. Vaikams nuo rugsėjo mėnesio mokyklose ir darželiuose duodama gerti pieno, nes manoma, kad jame gausu augančiam vaikui reikalingų maistingųjų medžiagų: baltymų, riebalų, laktozės, geležies, kalcio, fosforo, natrio, kalio ir vitaminų, tačiau vertėtų žinoti, jog pagrindinis karvės pieno baltymas – kazeinas yra labai sunkiai virškinamas.  
3. Gerai sukramtykite maistą. Kramtyti kiekvieną kąsnį reikėtų 30-50 kartų, tol, kol jis virsta vientisa mase, kuri lengvai gali keliauti gerkle žemyn. Be to, žmogaus seilių liaukos išskiria tuo daugiau seilių, kuo daugiau jis kramto ir kai ta maisto masė susimaišo su skrandžio sultimis ir tulžimi, tuomet maistas virškinamas sklandžiai.