Sergantis fibromialgija žmogus įvairiuose kūno taškuose jaučia skausmą, bendrą organizmo nuovargį, vangumą ir kitus stipriai gyvenimo kokybę paveikiančius požymius. Mokslininkams vis dar nepavyksta nustatyti tikslios šio sutrikimo priežasties, tačiau manoma, kad didelį skausmą sukelia pakitęs skausmo suvokimas smegenyse. Šiame straipsnyje rasite informacijos apie tai, kas yra fibromialgija ir kokie jos požymiai.
„Kartais pacientai fibromialgijos nuovargį apibūdina pojūčiais, primenančiais tuos, kuriuos jaučiame sergant gripu ar po sunkaus fizinio krūvio.“ Kad būtų lengviau suprasti ligos esmę, iššifruosime terminą fibromialgija pažodžiui. Fibro reiškia skaidulinį arba pluoštinį audinį, mio – raumenų audinį, o žodis algos – skausmą. Taigi tai liga, sukelianti raumenų ir jungiamojo (skaidulinio) audinio skausmą. Lietuvos ir pasaulio sveikatos statistikos duomenimis, fibromialgijos paplitimas yra 2–5 % populiacijos. Moterys šia liga serga žymiai dažniau nei vyrai (nuo 70 iki 90 %). Pacientų amžius svyruoja nuo 25 iki 60 metų.
Fibromialgijos priežastys nėra aiškios
Tikslių šios ligos priežasčių medikams iki šiol nėra pavykę nustatyti, todėl ji sukelia dideles diskusijas. Vienų teigimu, liga yra organinės kilmės, kiti teigia, kad skausmo priežastys – psichologinės. Pateikiame dažniausiai minimus veiksnius, kurie turi įtakos ligos atsiradimui:
- genetika,
- virusiniai susirgimai,
- stiprios fizinės arba psichoemocinės traumos,
- padidėjęs jautrumas skausmui.
Amerikiečių mokslininkai praėjusiais metais publikavo straipsnį apie naują potencialią biologinę fibromialgijos priežastį. Jame teigiama, kad buvo atrastas ryšys tarp ligos ir tam tikrų pokyčių, pastebėtų sergančių moterų odoje. Panašu, kad stiprų, po kūną išplitusį skausmą sukelia didesnis nei įprasta nervinių skaidulų galūnių, esančių odos kraujagyslėse, kiekis. Šis atradimas teikia vilčių, kad žinodami tikslesnes ligos priežastis mokslininkai sugebės atrasti efektyvesnį fibromialgijos gydymą.
Kokie fibromialgijos sindromo požymiai?
Kiekvienam pacientui fibromialgijos požymiai gali varijuoti, tačiau dažnai dalis simptomų pasireiškia kartu, kaip viena grupė. Šia liga sergantys pacientai dažniausiai skundžiasi žemiau išvardytais požymiais.
Skausmas. Tai sudėtingiausias ligos simptomas, kurio priežastys vis dar tiriamos. Saudo Arabijos mokslininkai atrado ryšį tarp skausmo stiprumo ir vitamino D nepakankamumo: pacientėms, jautusioms itin stiprų skausmą, pasireiškė ir didelis vitamino D trūkumas.
Fibromialgijai būdingas skausmas yra išplitęs, lėtinis ir gali varijuoti nuo vidutinio iki stipraus. Skausmas gali paveikti įvairias kūno dalis skirtingu metu, bet gali skaudėti ir visa kūną. Dažniausiai fibromialgijos sukeliamas skausmas apibūdinamas kaip raumenų skausmas. Skausmo pobūdis gali būti bukas, maudžiantis, apimti abi kūno puses (simetriškas skausmas). Kartais skausmas gali būti labai intensyvus, duriančio, diegiančio pobūdžio. Jis pasireiškia spaudžiant tam tikrus taškus įvairiose kūno vietose.
- Nuovargis. Šis požymis – antrasis po skausmo labiausiai paveikiantis žmonių gyvenimo kokybę. Kartais pacientai fibromialgijos nuovargį apibūdina pojūčiais, primenančiais tuos, kuriuos jaučiame sergant gripu ar po sunkaus fizinio krūvio. Nuovargis gali būti nuolatinis ir kamuoti nuo pat ryto, net gerai išsimiegojus. Ligoniui trūksta energijos atlikti paprastus kasdienius darbus.
- Miego sutrikimai. Sergantiesiems sunku užmigti, miegas būna neramus ir negilus, dažnai prabundama. Mokslininkai tyrimų metu nustatė, kad fibromialgijos kamuojami pacientai nepasiekia gilaus miego būsenos, kuri reikalinga organizmo poilsiui ir tam tikrų medžiagų gamybai, todėl pacientai jaučia nuolatinį nuovargį. Taip pat nustatyta, kad sveikoms, bet miego sutrikimų turinčioms moterims, kyla tikimybė susirgti fibromialgija.
- Mąstymo sutrikimai. Šia liga sergantiems pacientams būdingi tam tikri mąstymo sutrikimai, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimai, dėl to kalba gali būti nerišli, taip pat gali kilti sunkumų rašant.
- Emocijų sutrikimai. Dėl ilgalaikio skausmo ir nuovargio būsenos žmogų gali apimti depresija, liūdesys, bloga nuotaika, dirglumas, nuolatinė nervinė įtampa.
- Šalutiniai požymiai. Gali pasireikšti toks šalutinis ligos poveikis: galvos skausmas, pilvo skausmas, užkietėję viduriai ar viduriavimas, dirgliosios žarnos sindromas, rankų ir kojų tirpimas, kūno sustingimas pirmoje dienos pusėje, jautrumas šalčiui ir karščiui.
Fibromialgijos požymiai gali ilgainiui kisti, tačiau skausmas ir nuovargis dažniausiai yra nuolatiniai pacientą varginantys simptomai. Šie du požymiai daro įtaką vienas kitam ir gali lemti kitų požymių atsiradimą, todėl kovoti su jais gana sudėtinga.
Nors šiuo metu vaistų nuo fibromialgijos nėra, nuolat atliekami moksliniai tyrimai suteikia vilčių, kad šios ligos gydymo būdas bus atrastas. Gydytojai skatina pacientus nepasiduoti ir, nepaisant skausmo, stengtis gyventi visavertį gyvenimą, nepamiršti darbo, pramogų ir aktyvios fizinės veiklos, kuri padės slopinti pasireiškiančius simptomus.
Lithuanian