Regis, neseniai jūsų mylimas keturkojis buvo guvus ir judrus, o šiuo metu net nesikelia iš lovos? Tai pirmasis požymis, kad jūsų šuo serga. Nors daugelis žmonių mano, jog keturkojai iš prigimties mėgsta pamiegoti, mieguistumas ir vangumas gali įspėti apie įvairius šuns susirgimus. Visgi tai tėra keli akivaizdžiausi sergančio augintino požymiai. Straipsnyje pateikiame kur kas daugiau šunims pasireiškiančių simptomų, padėsiančių nustatyti konkrečias ligas.
Kenčiantis nuo ligų šuniukas dažnai tampa liūdnas, mažai juda, stengiasi surasti tokį namų kampelį, kuriame galėtų pasislėpti, kad jo niekas nepašauktų. Kartais dėl ligos šuo gali prarasti koordinaciją, susilpnėti jo dėmesys. Visgi galimas visai priešingas šuns elgesys – jis tampa pernelyg judrus, aktyvus, nuolat loja, inkščia, neranda sau vietos, tampa netgi agresyvus.
„Apsinuodijus kirminais, nuodingais augalais ar maistu, šuo gausiai vemia. Tačiau atminkite – vėmimą kartais gali sukelti ir šuns vežimas transporto priemone.“ Keturkojo išorė – ligų atspindys
Kad šuo negaluoja, lengva pastebėti iš jo nosies – ji karšta, sausa, oda suskilinėjusi. Neretai ant nosies paviršiaus susidaro sausa plutelė, o iš nosiaryklės atsiranda pūlingų, gleivėtų išskyrų.
Turbūt esate girdėję posakį: „Žmogaus akys – tai sielos veidrodis“. Šį posakį galima pritaikyti ir šunims. Sergančio šuns akys – primerktos, akių vokai nuleisti, galimos išskyros iš akių. Ligą gali signalizuoti ir šuns dantys. Nesveiko keturkojo dantenos gali būti nusėtos opomis, o iš nasrų sklisti nemalonus kvapas, tekėti daug seilių. Beje, gausus seilėtekis gali reikšti per didelį karščio kiekį ar saulės smūgį, o pati pavojingiausia liga, dėl kurios išsiskiria daug seilių, – pasiutligė.
Nemažai apie vidinę šuns būklę gali pasakyti ir kailis. Jei šuns kailis tapo blankus, pleiskanotas, o augintinis dažnai šeriasi, tai gali byloti apie organizmo pakitimus. Visgi kone pagrindinis šuns ligos signalizatorius – išskyros. Gelsvos išskyros (galimos iš akių, nosies, burnos ir kitų šuns kūno vietų) byloja apie kepenų pažeidimus, melsvos išskyros signalizuoja apie kraujotakos ligas, bespalvės nurodo į galimą mažakraujystę, o kruvinos – apie rimtą infekciją.
Šunų virškinimo ir šlapimo sistemos ligos
Virškinimo ligos neatsiejamos nuo stipraus viduriavimo, vėmimo ir dujų kaupimosi žarnyne. Jeigu šuns fekalijos išeina su kraujo lašais – tai rimtų sveikatos sutrikimų požymis. Susirgus virškinimo ligomis, išmatose gali atsirasti kirminų, kailio ir kt. Jei šuns išmatos juodos, tai gali rodyti kraujavimą iš žarnyno arba skrandžio. Sergantis virškinimo trakto ligomis šuo pradeda aktyviai šlapintis arba atvirkščiai – visai nustoja šlapintis. Be to, gali atsirasti nemalonus šlapimo kvapas, iš lytinių organų gali pasirodyti išskyrų ar gleivių.
Kenčiant nuo virškinimo sutrikimų, šuns nugara tampa palinkusi, jis sunkiau vaikšto. Vėmimas – pats aiškiausias virškinimo trakto funkcijų sutrikimas. Apsinuodijus kirminais, nuodingais augalais ar maistu, šuo gausiai vemia. Tačiau atminkite – vėmimą kartais gali sukelti ir šuns vežimas transporto priemone.
Apie inkstų ligas signalizuoja saldus kvapas iš nasrų. Dėl šlapimo takų akmenligės šuo gali pradėti šlubuoti kaire arba dešine galine letena. Tai priklauso nuo to, kuris inkstas tinkamai nefunkcionuoja. Sergant inkstų nepakankamumu ar kitomis inkstų ligomis, galima pastebėti nuolatinį šuns troškulį. Padidėjęs troškulys taip pat būdingas diabetu ar vandenlige sergantiems šunims.
Šunys, ypač jauni, mėgsta žaisti su įvairiais daiktais ir kartais žaidimų metu praryja žaislus. Dažnai tai nesukelia didesnių sveikatos problemų, jei žaislas pašalinamas kartu su išmatomis, tačiau jei svetimkūnis užstringa skrandyje ar plonajame žarnyne, tai gali sukelti rimtų negalavimų. Pastebėjus, jog šuo išvemia ką tik suėstą pašarą ar išgertą vandenį, vaikšto susirietęs, darosi apatiškas, galima įtarti, jog žaislas yra užstrigęs virškinimo trakte.
Lithuanian