Kaip sumažinti insulto riziką?
Išskiriami du pagrindiniai faktoriai: reguliariai vartoti paskirtus vaistus (statinus, antikoaguliantus ir t. t.) ir radikaliai keisti gyvenimo būdą (aktyviai sportuoti, mesti rūkyti, mažinti kūno svorį ir pan.).
Pirmieji insulto požymiai:
- veido asimetrija (išsikreipęs veidas);
- galūnių silpnumas (staigus veido, rankos ar kojos nusilpimas, ypač iš vienos pusės);
- staigus regėjimo sutrikimas;
- stiprus galvos skausmas dėl neaiškių priežasčių;
- kalbos, orientacijos, eisenos, koordinacijos sutrikimas.
Ką daryti, ištikus insulto priepuoliui?
Konferencijoje dalyvavęs neurologas Dalius Jatužis akcentavo, kad pastebėjus pirmuosius insulto požymius, būtina nedelsiant skambinti greituoju pagalbos numeriu. Limitas, kai dar galima taikyti ankstyvas gydymo priemones, pirmosios 4 val. 30 min., todėl itin svarbu fiksuoti susirgimo laiką. Veikti reikia labai greitai, nes laikas insulto metu – svarbiausia.
Insulto gydymo rezultatai priklauso nuo to, kiek laiko praėjo nuo insulto pradžios. Tai svarbu išeminio insulto atveju, kurio metu stengiamasi atkimšti trombuotą smegenų arteriją ir atkurti normalią smegenų kraujotaką. Praėjus ne daugiau kaip 4 val. 30 min. nuo simptomų pasireiškimo kraujotaką galima bandyti atkurti vaistais.
D. Jatužio teigimu, paskaičiuota, kad pradėjus gydymą iki 1 val. 30 min. nuo insulto pradžios, pasveiksta vienas iš 4 sergančiųjų, nuo 1 val. 30 min. iki 3 val. – vienas iš devynių, o jei gydymą taikome praėjus 3 val. iki 4 val. 30 min., pasveiksta tik vienas iš keturiolikos išeminiu insultu sergančių ligonių. Taip yra todėl, kad neatstačius kraujo tėkmės ir užsitęsus smegenų išemijai, kiekvieną minutę žūsta milijonai nervinių ląstelių.
Insultas gali būti paveldėtas
Genetikos daktarė Birutė Tumienė Pasaulinės insulto dienos minėjimo renginyje teigė, jog šiai ligai didelę įtaką daro ir genetika. Moteris retoriškai klausė: „Kada suskubti konsultuotis su genetiku – tada, kai jau ištinka insultas?“
Daugiaveiksnės ligos. Genetika itin svarbi „užgyventoms“ ligoms, tai yra lėtiniams, progresuojantiems, dažniausiai suaugusiųjų amžiaus susirgimams. Viena tokių ligų – insultas. Insultas – daugiaveiksnė liga, t. y. jos vystymuisi įtaką daro ir genetika, ir aplinka. Nedidelė dalis insultą patyrusių asmenų serga taip vadinamomis monogeninėmis ligomis, kai ligos atsiradimui užtenka vien tik genetinių veiksnių. Deja, sergančiųjų insultu šeimose šios ligos susirgimo atvejai yra dažnesni.
Kaip jau minėta, daugiaveiksnės ligos atsiranda tuomet, kai susidaro tam tikras nepalankus aplinkos ir genetinių veiksnių derinys. Koronarinė širdies liga, cukrinis diabetas, šizofrenija, storosios žarnos vėžys, įgimtos širdies ydos, o taip pat ir insultas – tai daugiaveiksnės ligos. Vis dėlto liga yra dichotominis požymis – žmogus arba serga ja, arba ne. Sirgti gali ir tas žmogus, kurio genome nedaug ligos riziką didinančių genetinių veiksnių, bet veikia gausūs nepalankūs aplinkos veiksniai, ir tas, kuriam aplinkos poveikis palankus, tačiau jis paveldėjęs daug ligos riziką didinančių genetinių veiksnių.
Lithuanian