Monogeninės ligos. Visai kitokios monogeninės ligos – tai ligos, kurias nulemia pakitimai genuose (ligos išsivystymui pakanka vien tik genetinių veiksnių, tačiau dažnu atveju aplinkos veiksniai taip pat daro įtaką ligos sunkumui). Insultas gali būti tam tikrų ligų simptomas:
- kai kurių paveldimų medžiagų apykaitos ligų (homocistinurija, Fabry liga, šlapalo ciklo sutrikimai, kai kurie paveldėti mitochondrijų sutrikimai);
- paveldimų ligų, kurios pažeidžia kraujagyslių struktūrą (CADASIL sindromas) ar jungiamąjį audinį (Ehlers-Danloso sindromas, Marfano sindromas);
- pjautuvinės anemijos ir kai kurių kitų ligų.
Tokiais atvejais genetiko konsultacija ir tiksliai nustatyta diagnozė labai svarbi, nes laiku paskirtas gydymas ar diagnostinė procedūra gali išgelbėti gyvybę.
Gydytoja B. Tumienė savo kalbą užbaigė praktiniais patarimais, primindama, kad kiekvienam iš mūsų reikėtų pasidomėti, kas buvo mūsų tėvai ir protėviai, kokiomis ligomis jie sirgo ir nuo ko bei kokiame amžiuje mirė. Jei šeimoje liga keliauja iš kartos į kartą, liga tam pačiam asmeniui pasikartoja ar stebimos giminingos ligos (pavyzdžiui, miokardo infarktas ir insultas), galima įtarti genetinių veiksnių poveikį.
Atlikus tam tikrą pradinį tyrimą ir įvertinus paciento klinikinę būklę (tai atlieka šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas), gali prireikti genetiko konsultacijos. O svarbiausia su genetiku konsultuotis tiems asmenims, kuriems įtariamos monogeninės ligos. Tiksli genetinės ligos diagnozė tokiais atvejais padeda paskirti tinkamą gydymą, sudaryti paciento stebėjimo ir ištyrimo planą, numatyti sergančiojo sveikatos būklę ateityje ir ligos atsikartojimo riziką šeimoje.
Arterinė hipertenzija – vienas iš pagrindinių insulto veiksnių
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas habil. med. dr. prof. Audrius Aidietis, kalbėdamas apie insultą, išskyrė klastingą ligą – arterinę hipertenziją. Pasak jo, liga, sukelianti aukštą kraujo spaudimą, iš pradžių sugadina visą žmogaus signalizaciją, o paskui ir visą mašiną, t. y. gadina visus žmogaus organus: širdį, kraujagysles ir kita. Profesorius išskyrė, kad arterinė hipertenzija nėra vienintelė ir tiesioginė insulto priežastis, tačiau ji yra būtent tai, nuo ko viskas prasideda. Šią problemą turi net 15–20 % žmonių.
Arterinė hipertenzija iššaukia sudėtingus mūsų organizmą ardančius procesus. Vieno iš tokių procesų pasekmė – prieširdžių virpėjimas. Šis negalavimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, bet arterinė hipertenzija lemia apie 60 % prieširdžių virpėjimo atvejų. Žmogus, kuriam pasireiškia prieširdžių virpėjimas, turi 5 ar net 6 kartus didesnę insulto riziką nei tas, kurio prieširdžiai nevirpa. Dėl prieširdžių virpėjimo kylantis insultas itin pavojingas: ketvirtis žmonių, kurie patiria tokio tipo insultą miršta per 30 d., dar 25 % miršta per metus. Iš likusių 50 % gyvų pacientų 60 % lieka neįgalūs.
Kai kraujo spaudimas aukštas ir jau yra išsivystęs prieširdžių virpėjimas, žmogus turi būti itin atidus ir stengtis užkirsti kelią insultui. Tokiu atveju pagrindinis gydymo būdas – medikamentinis. Pasak A. Aidiečio, šiuo metu tokiems pacientams skiriami naujos kartos geriamieji antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai), kurių skirtą dozę vartodami sergantieji gali būti ramūs ir jiems nereikia darytis jokių kraujo krešėjimo tyrimų. Dar vienas būdas užkirsti kelią insultui esant prieširdžių virpėjimams – kairiosios prieširdžio ausytės chirurginis pašalinimas arba užkimšimas tam tikrais kamščiais. Deja, tai labai brangi procedūra.
Pasak profesoriaus, esant aukštam kraujo spaudimui itin svarbus ir fizinis aktyvumas, kuris mažina spaudimą. Šiais laikais žmonės, turintys aukštą kraujo spaudimą, buriasi į grupes, vaikšto, bėgioja, sportuoja. Juk svarbiausia pasirūpinti savo sveikata nelaukiant rimtesnių pasekmių.
Taip pat skaitykite:
Insultas (ligos simptomai, gydymas ir profilaktika) »
Insulto požymiai ir gydymas. Kada turėtume sunerimti? »
Išeminė širdies liga – tylus žudikas »
5 faktai, kurių nežinojote apie rūkymą »
Lithuanian