Daugelis žino, kas yra erekcijos sutrikimas arba erekcijos disfunkcija – tai nesugebėjimas pasiekti ir (arba) išlaikyti tokio varpos standumo, kad būtų įmanoma sėkmingai atlikti lytinį aktą. Nors tai gana plačiai paplitęs lytinės sveikatos sutrikimas, kuris, kaip manoma, kamuoja mažiausiai 30 procentų lytiškai aktyvių vyrų, apie jį vis dar vengiama kalbėti garsiai ir atvirai. Manoma, kad per kelis artimiausius metus įvairaus intensyvumo erekcijos sutrikimų turės net apie 200 milijonų vyrų – tai iš tikrųjų labai dideli skaičiai. Tikrai nebūtina kalbėti apie tai su visais, tačiau partnerė, šeimos gydytojas ir gydytojas urologas apie šią problemą tikrai turėtų žinoti. Problemos pripažinimas – tai jau pirmasis ir labai svarbus žingsnis į erekcijos sutrikimų gydymą.
1) Pastebėta, kad retesni lytiniai santykiai (kuriais užsiimama rečiau nei kartą per savaitę) gali bloginti erekcijos funkciją. Teigiama, kad optimalus dažnis yra bent vienas kartas per savaitę – tuomet lengviau išlaikyti gerą erekcijos funkciją.
2) Manoma, kad erekcijos funkcija labai susijusi su vyro emocine būsena. Dažniau erekcijos sutrikimais skundžiasi depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu sergantys ar tiesiog didelį stresą patiriantys asmenys. Ne be reikalo sakoma, kad lytinė funkcija labai susijusi su tuo, kas vyksta vyro galvoje.
3) Įvairūs tyrimai rodo, kad erekcijos funkciją gali padėti pagerinti keletas puodelių kavos per dieną. Tad kava mėgautis tikrai galima, tik saikingai. Naudinga valgyti ir daugiau daržovių – jų kasdien reikėtų suvartoti apie 400 – 500 gramų. Kai kurie rekomenduojama bičių produktus, o kai kurie – natūralius afrodiziakus, pavyzdžiui, krevetes, tačiau tokių priemonių poveikis nėra įrodytas klinikiniais tyrimais.
4) Skaičiuojama, kad didžiausia dalis erekcijos disfunkciją išgyvenančių vyrų (santykinai) gyvena Japonijoje, Kinijoje ir JAV.
5) Manoma, kad tik nedidelė dalis vyrų, turinčių erekcijos sutrikimų, kreipiasi į medikus. Apklausos rodo, kad tik apie trečdalis vyrų problemą išdėsto gydytojams. Tuo tarpu vaistinius preparatus vartoja tik vidutiniškai apie 10 proc. pacientų, kuriuos vargina erekcijos disfunkcija.
6) Erekcijos disfunkcijos rizikos faktoriai yra tokie patys, kokie būdingi ir širdies bei kraujagyslių ligoms. Būtina paminėti rūkymą, antsvorį ir nutukimą, per mažą fizinį aktyvumą (nejudrumą ir sėslų gyvenimo būdą), arterinę hipertenziją, metabolinį sindromą, hiperlipidemiją, cukrinį diabetą, nuolat patiriamą stresą ir t.t. Tad cukriniu diabetu sergantys asmenys erekcijos sutrikimus gali pajusti net 10-15 metų anksčiau nei tie, kurie šia liga neserga. Skaičiuojama, kad didžiausia dalis erekcijos disfunkciją išgyvenančių vyrų (santykinai) gyvena Japonijoje, Kinijoje ir JAV.
7) Įtakos turi ir amžius bei paveldimumas. Tai nekoreguojamieji rizikos veiksniai. Turima galvoje, kad erekcijos sutrikimai dažnėja su vyresniu amžiumi. Tarkime, 50-60 metų amžiaus grupėje sutrikimų turi beveik kas trečias vyras, o štai nuo 70 metų amžiaus erekcija sutrinka daugiau nei 70 procentų vyrų. Vis dėlto tokie veiksniai kaip amžius ir paveldimumas tikrai nesumažina gyvenimo būdo svarbos – rūkantis ir alkoholiu piktnaudžiaujantis bei didelį stresą patiriantis trisdešimtmetis vyras jau gali skųstis varginančiais lytinės funkcijos sutrikimais, kai tuo tarpu sveiką gyvenimo būdą propaguojantis (subalansuotai besimaitinantis, reguliariai judantis ir žalingų įpročių vengiantis) vyras gali džiaugtis puikia erekcijos funkcija ir apie jokius sutrikimus jis net nesusimąsto.
8) Erekcijos disfunkcijos pasireiškimą gali išprovokuoti ir paciento nuolat vartojami vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, antidepresantai, antialerginiai ar kraujo spaudimą mažinantys vaistai. Apie šį nepageidaujamą poveikį, jei tik jis pasireiškia, būtinai turėtų sužinoti tuos vaistus paskyręs gydytojas. Galbūt įmanoma gydymą pakeisti arba nutraukti, tačiau tokių veiksmų savavališkai atlikti jokiais būdais negalima.
9) Erekcijos sutrikimai gali būti ženklas, kad organizme vystosi tam tikri širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, tad į juos numoti ranka reikėtų ne tik dėl lytinio gyvenimo ir bendrosios gyvenimo kokybės, bet ir dėl to, kad tai gali būti pirmieji signalai apie išemines širdies ligas, progresuojančią arterinę hipertenziją ir kt.
10) Vienas veiksmingiausių šiuolaikinių gydymo metodų yra gydymas specialiai šiam sutrikimui valdyti skiriamais vaistais. Nors šie vaistai paciento ligos ir neišgydo, jie padeda susigrąžinti erekcijos funkciją, pasitikėjimą savimi ir lytinio gyvenimo kokybę. Lietuvoje jau yra antros kartos vaistas, veikiantis greitai, padedantis išsaugoti spontaniškumą ir sukeliantis mažiau nepageidaujamų reiškinių. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai, o savigyda gali padaryti netgi papildomos žalos.
|
Erekcijos funkcijos sutrikimas arba erekcijos disfunkcija yra būklė, kai nepavyksta pasiekti ir (arba) palaikyti reikiamo varpos standumo, reikalingo pilnaverčiam lytiniam aktui atlikti. Ši problema dažnesnė tarp brandaus amžiaus lytiškai aktyvių vyrų, tačiau ji užklumpa ir net labai jaunus vyriškosios lyties atstovus. Kaip erekcija susijusi su bendra organizmo būkle ir kokios jos disfunkcijos gydymo galimybės? Plačiau: Apie erekcijos funkcijos sutrikimą ir jo gydymą |
Lithuanian