Viena iš didžiausių baimių, kamuojančių pastojusias moteris, – galimas persileidimas. Persileidimas gana dažnas reiškinys: jis nutinka maždaug kas dešimtai pastojusiai moteriai iki 30 m. Kuo moteris vyresnė, tuo persileidimo tikimybė didesnė. Manoma, kad vyriausio amžiaus nėščiosioms (virš 45 m.) kyla net 50 % persileidimo tikimybė. O ką daryti, jeigu jis jau įvyko? Kaip nugalėti skausmą, baimę ir ar bandyti pastoti vėl?
Persileidimo priežastys
Tiksliai nustatyti persileidimo priežastis sunku. Savaiminis abortas gali kilti dėl tokių priežasčių:
- dėl nuolatinio moters organų veiklos nefunkcionavimo (dėl deformuotos gimdos, gimdoje esančių randų, gimdos gleivinės miomų ir pan.); taip pat dėl nežinomų genetinių priežasčių;
- dėl žalingo gyvenimo būdo – rūkymo, streso, prastos mitybos;
- dėl stiprių išorinių fizinių sukrėtimų – traumų, supimosi, sporto, energingų lytinių santykių;
- dėl silpnos imuninės sistemos (persileidimai įvyksta ir tada, kai moters imuninė sistema vaisių suvokia kaip svetimkūnį);
- įvairių infekcinių ligų (pavyzdžiui, ŽIV, tymai ir kt.);
- kitų nežinomų priežasčių.
Ką daryti toliau?
„... manyta, kad po persileidimo geriau nepastoti dar bent 6 mėn., dabar gydytojai teigia, jog nėštumas galėtų prasidėti jau po 2 mėn...“ Paprastai persileidimo pasekmes lydi didžiulis dvasinis skausmas, gėla. O vėliau ima kamuoti nerimas, bijoma, kad vėlesnio nėštumo atveju taip pat kils didelė rizika netekti kūdikio.
Liūdesys. Ištikus persileidimui vertėtų leisti sau liūdėti, neslėpti skausmo. Liūdesys yra natūrali reakcija. Jeigu ją užgošite, slėpsite nuo savęs, vėliau tai gali pasireikšti fiziniais skausmais, ligomis, psichinės veiklos sutrikimais (nerimo priepuoliais, nemiga, depresija ar kt.). Leiskite sau liūdėti ir pamatysite, kaip laikui bėgant ši būsena ims keistis. Pamažu skausmas dėl persileidimo peraugs į planus apie naują nėštumą.
Persileidimo pasikartojimas. Jeigu atrodo, kad „daugiau nebegalite“, atminkite, kad ir kitoms moterims taip dažnai nutinka, juk persileidimų statistika tikrai gausi. Pabandykite pasikalbėti su draugėmis, galbūt ir jos yra patyrusios panašių išgyvenimų. Taip pat internete galite rasti forumų, kuriuose moterys dalijasi tokia pačia patirtimi – žmonių, išgyvenančių tą pačią nelaimę, bendruomeniškumas gali padėti išsklaidyti vienišumo jausmą.
Sveikatos įvertinimas. Po persileidimo medikai bandys įvertinti jūsų situaciją ir nustatyti nelaimės priežastis. Dažnai tai padaryti sunku, tačiau retesniais atvejais, kai vaisiaus išnešiojimui trukdo, pavyzdžiui, deformuota gimda ar kitos ne momentinės priežastys, verta apmąstyti tai, jog ir kiti nėštumai gali būti labai rizikingi. Tokiu atveju gali tekti galvoti apie alternatyvas, pavyzdžiui, įsivaikinimą.
Momentinės persileidimo priežastys. Jeigu persileidimo priežastys liks neaiškios, nėra pagrindo manyti, kad ir kitas nėštumas bus nesėkmingas. Pastarąjį galėjo sukelti momentinė priežastis, pavyzdžiui, gripo virusas, stresas ar kt. Tad geriau nugalėti persileidimo baimę ir bandyti vėl. Anksčiau manyta, kad po persileidimo geriau nepastoti dar bent 6 mėn., dabar gydytojai teigia, jog nėštumas galėtų prasidėti jau po 2 mėn. nuo nesėkmės – nėra jokių įrodymų, jog dėl to padidės persileidimo rizika.
Organizmo stiprinimas. Prieš vėl pastodama stiprinkite savo organizmą. Stenkitės maitintis pagal sveikos mitybos principus, atlikti lengvus fizinius pratimus, gerti vitaminus ir moters fizinę sveikatą stiprinančius vaistus. Neplanuokite nėštumo, jeigu ką tik persirgote virusine liga, nes yra tikimybė, kad virusas persiduos naujam vaisiui.
Kūno pokyčiai. Jeigu vėl pastojote, stebėkite savo kūno pokyčius. Paprasti skausmo spazmai yra natūralūs, taip pat kaip ir negausus kraujavimas praėjus septynioms dienoms nuo pastojimo, – dėl to nerimauti neverta. Tačiau, jeigu jaučiate kitus persileidimo simptomus (stiprius visą dieną neatslūgstančius skausmus, gausų kraujavimą, kai išskyrose atsiranda gumulų, krešulių) ar kitus nemalonius, neįprastus pojūčius, nedelsiant kreipkitės į medikus.
Atminkite, kad persileidimas yra dažnas reiškinys, o jo priežastis nurodyti sunku. Vienas nesėkmingas bandymas išnešioti kūdikį neturėtų atbaidyti nuo minties dar kartą pastoti. Įveikite liūdesį ir nebijokite planuoti šeimos pagausėjimo iš naujo.
 |
„Nėščioji jaučia maudimą ar skausmą apatinėje pilvo dalyje ir strėnose, taip pat ji jaučia sustiprėjusius gimdos susitraukimus…“ Plačiau apie priešlaikinį gimdymą ir neišnešiotus naujagimius: |
Lithuanian