Pavasaris – pats mėgstamiausias mano metų laikas. Traukiu sijonus iš spintos ir kiekvieną dieną lekiu į darbą pasipuošusi jais. Sakoma, kad puošiamės ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Mes, moterys, norime sulaukti komplimentų ir pagyrų. Tačiau, kodėl aš, moteris su sijonu, vis dar jų negirdžiu?
Estetinė kojų išvaizda – pirmas signalas
Kartą atėjusi į darbą savo bendradarbės tiesiai šviesiai paklausiau:
– Klausyk, ką manai apie šį sijoną? Ar jis man tinka?
Ji nusišypsojo, sukryžiavo rankas ant krūtinės ir tarė:
-Na, sijonas tai gražus, bet tavo kojos. Ar pastebėjai, kad pas tave išsiplėtusios venos?, –draugė tarė tokius žodžius.
Nepatogiai pasijaučiau ir nuraudau. Nusprendžiau atnaujinti savo pavasario spintos turinį.
"Dabar keičiu įpročius ir kas pusvalandį einu pajudėti."Viso gero sijonai, sveikos kelnės
Teko atsisveikinti su sijonais ir suknelėmis. Nusprendžiau slėpti savo išsiplėtusias kojų venas. Keista, kad pati niekada neatkreipiau į tai dėmesio. Tiesa, kartais vakarais, po ilgos darbo dienos, jausdavau kojų nuovargį, buvo matomas kojų tinimas, kartais naktį pabusdavau su naktinio mėšlungio sutraukta dešine koja. Tada ignoravau šiuos savo kūno siunčiamus signalus. Dabar imu suprasti, kad visa tai labai rimta ir negalima ignoruoti, privalau gydyti.
Gydymo seansai namuose
Jau kitą dieną nuėjau į vaistinę ir nusipirkau „Lioton“ tepalo. Grįžusi po darbo ištepiau savo kojas geliniu tepalu. Sulaukiau net pastabų iš vyro, tiesa, malonių. Girdžiu, maniškis man ir sako:
– O, kas čia taip maloniai kvepia?
Pasakiau, kad užtepiau ant savo kojų „Lioton“ gelio. Paskaičiau kojų gelio „Lioton“ sudėtį, pasirodo, į ją įėjo ne tik veiklioji medžiaga – heparino natrio druska, bet ir eterinis levandų aliejus, kuris, kitaip nei kai kurie kiti kojų tepalai, skleidė ne erzinantį, bet malonų kvapą.
Jei Jūsų mažylis turi plokščiapėdystę, pravartu būtų vasarą jam leisti kuo daugiau vaikščioti basomis. Tiesa, pasirūpinkite, jog paviršius, kurį lies mažo vaiko jautrios pėdutės, būtų saugus. Plačiau: 3 priežastys vasarą pasivaikščioti basomis |
Gydymas klijais – ne, tai ne man
Kolegos darbe po keleto savaičių pastebėjo, kad su manimi kažkas ne taip. Dirbu sėdimą darbą, esu biuro administratorė. Seniau galėdavau kelias valandas įnikusi į kompiuterį prasėdėti ant savo darbo kėdės. Dabar keičiu įpročius ir kas pusvalandį einu pajudėti. Ir akims gerai, ir kojoms.
Pastebėjo, kad ir sijonų bei suknelių jau nebenešioju. Ta pati draugė, kuri man pirma pasakė apie mano išsiplėtusias venas, pasiūlė ir gydymą. Pirmą kartą iš jos lūpų išgirdau apie kojų venų (varikozės) gydymą klijais.
Geriant popiečio kavą ji man prasitarė:
– Žinai, nereikia bijoti tų išsiplėtusių kojų venų. Atsiprašau, kad aš taip tą kartą atvirai išsakiau savo nuomonę apie tavo kojas, bet privalai suprasti, kad tai rimta, kad turi gydytis. Beje, gal nori pabandyti gydymą klijais?
– Ką? – apstulbusi ir nustebusi klausiau draugės?
– Taip, gydymas klijais, – tai bene naujausias išsiplėtusių venų gydymo metodas.
– Kaip visa tai vyksta? – su nuostaba ir dideliu susidomėjimu klausiau draugės
– Labai paprastai. Procedūros metu į gydomą kojų veną per kateterį suleidžiami klijai ir spaudžiant ultragarsiniu davikliu, vena užklijuojama. Tai greitai ir labai veiksminga procedūra, nenori pabandyti?
– Oho, tai bent! – stebėjausi aš. Buvau girdėjusi labai daug apie kojų venų varikozės gydymą lazeriu, bet tik ne apie gydymą klijais, – tai man buvo tikra naujiena.
– Ko gero, aš liksiu prie savo gydymo metodo, naudosiu kojų tepalą, – atsakiau savo draugei ir nuskubėjau po pietų pertraukėlės dirbti toliau.