Plokščiapėdystė – dažna pėdos deformacijos forma. Plokščiapėdystė ima itin varginti, jei žmogus daug laiko praleidžia ant kojų ar aktyviai sportuoja. Pilnapadės moterys susiduria su problema, jei nori avėti aukštakulnius – kojos labai greitai pavargsta, vargina erzinantis skausmas. Vis dėlto yra būdų, galinčių išgydyti plokščiapėdystę ar bent jau palengvinti jos simptomus.
Apie plokščiapėdystę
Jei pažiūrėtume į stovinčio žmogaus pėdą iš šono, pastebėtume, jog ji ties viduriu yra pakilusi nuo žemės, išgaubta. Tai vadinama pėdos skliautu. Normaliai jis yra pakilęs ir matomas plika akimi. Plokščiapadžių žmonių pėdos skliauto beveik nematyti – jis žemas arba jo iš viso nėra.
Tokia skliautinė sandara būtina, nes pėda veikia tarsi spyruoklė. Ji į žemę remiasi trimis taškais:
- ties pėdos pirmojo piršto ir padikaulio sąnariu,
- ties penktojo piršto ir padikaulio sąnariu,
- ties kulnu.
Kūno svoris į žemę paskirstomas būtent per šiuos taškus. Einant jie amortizuoja, sušvelnina kūnui tenkančias jėgas ir dalį jų panaudoja atsispyrimui. Plokščioje pėdoje ši funkcija yra sutrikusi ir į žemę remiamasi visu padu.
Plokščiapėdystės išsivystymo priežastys
„Plokščiapėdystė suaugusiesiems dažniausiai atsiranda dėl griaučių ir raumenų sistemos vystymosi sutrikimų vaikystėje.“ Dauguma žmonių, turinčių plokščias pėdas, nepatiria nei skausmo, nei kitų problemų. Tačiau kai kurie skundžiasi varginančiais skausmais ar tinimu, nes pėdoje pertempiami raiščiai ir sausgyslės, o raumenys, bandydami gelbėti šią situaciją, pervargsta. Dėl to kenčia pėdos, kulkšnys, jaučiamas nuovargis ir skausmas blauzdose, ypač priekyje ir keliuose.
Vaikystėje plokščia pėda yra įprastas ir normalus reiškinys. Šiuo laikotarpiu jaunas organizmas dar tik formuojasi ir plokščiapėdystė dažniausiai išaugama. Kartais gydytojas ortopedas išrašo naudoti ortopedinę avalynę, kurios esmė – mechaninis pėdos skliauto palaikymas. Deja, kartais tokia avalynė gali padaryti meškos paslaugą. Dėl jos gali nustoti vystytis pėdos raumenų jėga.
Plokščiapėdystė suaugusiesiems dažniausiai atsiranda dėl griaučių ir raumenų sistemos vystymosi sutrikimų vaikystėje. Gali būti ir kitų priežasčių: senėjimas, trauma, didelis fizinis krūvis, tenkantis pėdoms. Nėštumas taip pat yra rizikos veiksnys, nes jo metu organizmas išskiria hormonus, kurie atpalaiduoja raiščius, sausgysles ir raumenis.
Plokščiapėdystės gydymas
Avalynė ir įdėklai. Dažniausiai ši pėdos deformacija gydoma individualiai parenkant ir pritaikant ortopedinę avalynę ar įdėklus. Ji pakelia pėdos skliautą ir sumažina spaudimą minkštiesiems audiniams. Žinoma, skausmui ir pėdų nuovargiui tai įtakos turi tik tol, kol dėvima avalynė.
Poilsis. Plokščiapadžiams labai svarbus poilsis. Jei dirbate stovimą darbą, bėgiojimas prieš darbą ar po jo būtų ne pats protingiausias pasirinkimas, nes pėdai tektų didžiulis krūvis. Visada būtina gerai pailsėti ir kitos, stipriai pėdą apkraunančios veiklos, imtis tik tada, kai pailsinsite pėdas.
Svorio kontrolė. Jei plokščiapadis žmogus turi viršsvorio, labai patartina jį numesti. Nenuostabu, kad kuo didesnis svoris, tuo didesnė apkrova tenka ir pėdos skliautui. O kuo didesnė pėdų apkrova, tuo labiau išreikšti simptomai. Svorio kontrolė daugumai žmonių padeda išvengti nemalonių plokščiapėdystės simptomų.
Operacija. Retais atvejais, dažniausiai vaikams, prireikia operacijos, kai kaulai ima nenormaliai vystytis nuo pat gimimo. Operacijos metu atskiriami suaugę kaulai arba atvirkščiai – specialiais varžtais bandoma sutvirtinti pėdos skliauto struktūrą.
Paprasti pratimai, treniruoti pėdos skliautui
Kaip jau buvo minėta, pats populiariausias plokščios pėdos gydymo pasirinkimas – ortopediniai batai ir įdėklai, tačiau tai tik viena medalio pusė. Ortopedinės priemonės tėra pasyvus gydymo būdas. Norint pasiekti geriausių rezultatų, reikia aktyviai dirbti ir treniruoti pėdas. Štai keli pratimai, padėsiantys sustiprinti pėdos raumenis ir atstatyti pėdos skliauto funkciją.
- Atsisėskite ant kėdės krašto, kelius sulenkite 90 laipsnių kampu, pėdas visiškai atremkite. Paberkite prieš save įvairių mažų objektų (stiklo rutuliukų, pieštukų ir pan.) ir su vienos kojos pirštais pasistenkite juos visus po vieną sugriebti ir pernešti į šalia padėtą dėžutę. Tą patį atlikite su kita koja. Pratimą pakartokite kelis kartus. Šis pratimas aktyvuoja visus pėdos raumenis ir lavina „spyruoklinę‟ funkciją.
- Atsistokite ir įsivaizduokite, kad esate paplūdimyje ant smėlio. Pakelkite vienos kojos pirštus ir tada pasistenkite sugriebti kuo daugiau smėlio. Sugriebę palaikykite ir tada paleiskite. Su kiekviena koja taip darykite po 30 sekundžių. Greitai pastebėsite, jog pėda pavargsta, nes šie raumenys ilgai buvo ignoruojami.
Pėdos dažniausiai nėra ta kūno dalis, kuriai žmonės skiria daug dėmesio. Nereikėtų į tai žvelgti pro pirštus, nes negydoma plokščiapėdystė gali sukelti nemalonių padarinių: pradedant nuo varginančio skausmo, baigiant kelių, klubų, stuburo sąnarių problemomis. Skirkite kelias minutes savo pėdoms dabar, nes vėliau gali prireikti rimtesnių priemonių. Sėkmės!
Lithuanian