Padidėjęs skrandžio rūgštingumas gali tapti tikru iššūkiu, ypač jei rėmuo pasireiškia itin dažnai. Blogiausia tai, kad gastroezofaginio refliukso simptomai linkę kartotis naktį – pacientas negali normaliai pailsėti, nes jaučia skrandžio ir krūtinės skausmus, nemalonų, deginantį skonį. Rėmenį yra patyrę daugelis asmenų (ypatingai po aštresnio maisto ar gazuotų gėrimų pavartojimo), tačiau jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas tampa gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę bloginančiu sveikatos sutrikimu, tuomet būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku dėl nemedikamentinio ir, jeigu reikia, medikamentinio gydymo.
3 svarbiausios nemedikamentinio gydymo priemonės – tinkama mityba, nervinės įtampos vengimas, tabako ir alkoholio atsisakymas
Dieta – itin svarbi
Reikėtų pradėti nuo tinkamos mitybos. Kiekvienas yra asmeniškai atsakingas už savo valgymo įpročius. Jei maitinamasi riebiu, keptu, aštriu, grubiu, sunkiai virškinamu maistu, valgoma daug mėsos, saldumynų (ypatingai šokolado) ir viskas dar užgeriama kava arba stipriai gazuotais gėrimais su dideliais kiekiais cukraus, tuomet net ir pati „kantriausia“ virškinimo sistema gali sutrikti ir pradėti siųsti signalus apie netinkamą mitybą. Reikėtų valgyti daugiau šviežio ir neapdoroto, „gyvo“ maisto (viso grūdo košių, daržovių, vaisių, liesos mėsos), gerti kuo daugiau natūralaus mineralinio vandens (ir būtinai vengti angliarūgšte prisotintų gėrimų). Rekomenduojama stebėti virškinimo sistemos reakciją į įvairius maisto produktus. Svarbūs ir valgymo įpročiai: valgyti reikia reguliariai ir po tiek, kad nebūtų persivalgoma, stengtis papusryčiauti ir neprisivalgyti prieš miegą, vakarais valgyti tik lengvą ir neapsunkinantį maistą.
"3 svarbiausios nemedikamentinio gydymo priemonės – tinkama mityba, nervinės įtampos vengimas, tabako ir alkoholio atsisakymas"Stresas ir jo pinklės
Net nereikia sakyti, kad nervinė įtampa sukelia daugiau žalos, nei naudos. Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad „visos ligos tik nuo streso“. Galima drąsiai teigti, kad stresas turi didelę įtaką sveikatos sutrikimų pasireiškimui. Nesunku dėl nervinės įtampos kaltinti tik aplinką ir beprotišką gyvenimo tempą, tačiau būtina suprasti, kad tik pats žmogus atsakingas už patiriamo streso kontrolę. Rekomenduojama vengti nervinės įtampos ne tik darbe, bet ir namuose. Streso lygio sureguliavimas tampa tikrai įmanoma misija, jei pasistengiama į savo dienotvarkę įtraukti reguliaraus poilsio minutes, mėgstamos ir atpalaiduojančios veiklos laiką ir sveikatai naudingus rytinius ritualus. Labai svarbus ir kokybiškas nakties miegas. Verta paskaityti literatūros apie streso valdymą.
Kuo mažiau galimybių tabakui ir alkoholiui
Alkoholis kenkia ne tik nervinėms ląstelėms, o rūkalai – ne tik plaučiams. Jau seniai moksliškai įrodytas neigiamas etanolio (kitaip etilo alkoholio) bei nikotino poveikis skrandžio sienelėms ir jose esančioms liaukoms. Ką jau ir kalbėti apie kitas alkoholiniuose gėrimuose ir cigarečių dūmuose esančias sveikatai žalingas medžiagas… Elektroninių cigarečių rūkymas – ne išimtis. Rekomenduojama mesti rūkyti ir nevartoti alkoholio arba jo vartoti kuo rečiau. Žalingų įpročių atsisakyti galima palaipsniui – taip bus žymiai lengviau.
Jei nemedikamentinių priemonių nepakanka
Šaunu, jei keičiamas gyvenimo būdas, mat sveikesnė mityba, streso vengimas ir žalingų įpročių atsisakymas naudingas ne tik virškinimo sistemai, bet ir visam organizmui. Tačiau ką daryti, jei nemedikamentinės priemonės nepadeda pasiekti norimo efekto ir vis tiek pasireiškia varginantys padidėjusio skrandžio rūgštingumo epizodai? Tuomet yra keli pasirinkimai, tačiau dėl kiekvieno iš jų rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Antacidiniai vaistiniai preparatai (pavyzdžiui, magnio hidroksidas, aliuminio hidroksidas) neutralizuoja skrandžio rūgštį. Jie tinkamiausi epizodiniam rėmens ir kitų nemalonių simptomų pasireiškimui. H2 receptorių antagonistai (pavyzdžiui, ranitidinas) blokuoja histamino receptorius, esančius skrandyje, todėl sumažėja skrandžio sulčių išsiskyrimas. Jie efektyvesni, nei antacidiniai vaistiniai preparatai ir gali būti vartojami padidėjusiam skrandžio rūgštingumui bei kitoms su tuo susijusioms sveikatos būklėms gydyti. Protonų siurblio inhibitoriai (PSI, pavyzdžiui, omeprazolas) specifiškai blokuoja pasieninių skrandžio ląstelių protonų siurblius ir mažina skrandžio rūgšties sekreciją. Jie gali būti vartojami kombinuotam skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, gastroezofaginio refliukso bei kitų skrandžio ligų gydymui. Dažnai PSI paskiriami norint apsaugoti skrandį nuo žalingo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo poveikio.
Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė.
|
Vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose kartą per mėnesį daugiau nei 60 milijonų žmonių skundžiasi rėmens graužimo problemomis, o 15 milijonų gyventojų tai patiria kiekvieną dieną. Rėmens graužimas kankina bet kokio amžiaus žmones, tačiau pagal statistiką rizika susirgti šiuo negalavimu stipriai didėja sulaukus 40-ies metų. Plačiau: 10 patarimų, kaip atsikratyti rėmens graužimo |
Lithuanian