Nuo šiol Jūs atsakinga ne tik už save. Jei krūtimi maitinate kūdikį, kiekvienas maisto kąsnis svarbus ne tik Jūsų, bet ir Jūsų vaiko organizmui. Kaip maitintis, kad kūdikis ne tik augtų stiprus ir sveikas, bet ir jaustųsi kuo geriau, pavyzdžiui, jo nekankintų pilvuko pūtimas?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria žindančiai mamai maitintis kuo įvairesniu ir sveikesniu maistu. Svarbu, kad mityboje būtų pakankamai baltymų iš mėsos, žuvies ir pieno produktų, vitaminų ir skaidulų iš šviežių ir termiškai apdorotų vaisių ir daržovių, sveikųjų riebalų iš nerafinuotų aliejų ir kitų nesočiųjų riebalų gausių produktų, taip pat svarbu valgyti nevalytų grūdų produktus – tai puikus augalinių maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltinis. Teigiama, kad per parą suvartojamų kilokalorijų (kcal) kiekis turėtų padidėti apie 400-600 per parą lyginant su kcal kiekiu, kuris buvo suvartojamas prieš nėštumą.
„...būtina suprasti, kad negaunant tam tikrų reikalingų maistinių medžiagų, pieno gamybai jos bus naudojamos iš motinos organizmo rezervų."Teigiama, kad motinos pieno sudėtis yra pastovi ir beveik nepriklauso nuo suvartojamo maisto rūšies, kiekio ar kilmės. Tačiau būtina suprasti, kad negaunant tam tikrų reikalingų maistinių medžiagų, pieno gamybai jos bus naudojamos iš motinos organizmo rezervų ir gali moterį ilgainiui išsekinti, pavyzdžiui, pritrūkus kalcio, gali susilpnėti ir pradėti skilinėti dantys, pritrūkus magnio, gali pasireikšti mėšlungis ir nervingumas. Nuo išgerto vandens kiekio pieno kiekis irgi ne itin priklauso, nes trūkstant skysčių, pirmiausiai mažės organizmo pašalinamo vandens kiekis, tačiau būtina vartoti daugiau vandens tam, kad žindyvės neištiktų dehidratacija (per didelis skysčių netekimas).
Ne paslaptis, kad itin dažną kūdikį pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais kankina diegliukų pobūdžio pilvo skausmas ir padidėjęs žarnyno dujų susidarymas. Paskutiniais tyrimais vis dažniau įrodoma, kad vaikelio pilvuko pūtimo pasireiškimas nepriklauso nuo motinos suvartojamo maisto, nes pilvą motinai galinčios pūsti medžiagos nepatenka į motinos pieną ir nepersiduoda vaikeliui (pavyzdžiui, daržovėse ir vaisiuose esančios augalinės skaidulos). Vis dėlto verta stebėti vaikelio reakciją suvalgius tam tikrų produktų, kurie sukelia virškinimo sutrikimus pačiai žindančiai mamai – pavyzdžiui, kopūstų, ankštinių daržovių (pavyzdžiui, pupų, žirnių, avinžirnių), vaisių (pavyzdžiui, obuolių, bananų, persikų), gazuotų gėrimų (kurių geriau vengti kaip įmanoma labiau), kepinių su mielėmis (mielinė duona, mielinės tešlos bandelės), pieno produktų (ypač išgėrus šviežio pieno ar suvalgius nerauginto pieno produktų) ir panašiai. Jeigu buvo pastebėta, kad suvartojus tam tikrų maisto produktų vaikeliui pasireiškė pilvo pūtimas ir skausmas, reikėtų į mitybą įvesti įtartinus maisto produktus palaipsniui. Taip pat elgiamasi, jei įtariama alergija į tam tikrą maistą, pavyzdžiui, riešutus, braškes, žemuoges, citrusinius vaisius, šokoladą, pieno produktus, kviečius, sojas, žuvį, nes kai kurios alergizuojančios medžiagos vis dėlto gali patekti į motinos pieną ir sukelti įvairias alergijas vaikeliui. Vienas iš alergijos simptomų yra būtent virškinimo sutrikimai – spalvą pakeitusios (pavyzdžiui, žalios) ir gleivėtos išmatos, viduriavimas, pilvo skausmas bei pūtimas. Reikėtų maždaug dviems savaitėms iš raciono išbraukti alergiją galėjusius sukelti produktus ir stebėti, ar kūdikiui pagerėjo. Jei ne – būtina ieškoti kitų priežasčių.
Kaip bebūtų keista, pilvo pūtimą kūdikiui gali sukelti pats motinos pienas, tiksliau jame esanti laktozė. Kuo didesnį laktozės, kitaip pieno cukraus, kiekį gauna kūdikis, tuo labiau tikėtini pilvo skausmai, viduriavimas, pilvo pūtimo ir diegliukų pasireiškimas, nes žarnynas nespėja apdoroti tiek laktozės, be to laktozės netoleravimas jau gali būti įgimtas. Laktozės kiekis motinos piene paprastai būna pastovus, tačiau žindymo būdas arba kūdikio suvartojamas motinos pieno kiekis turi didelę įtaką gaunamos laktozės kiekiui, pavyzdžiui, pirminiame motinos piene laktozės yra daugiau, tik vėliau kūdikis gauna riebesnio, mažiau laktozės turinčio pieno. Pasitarkite su savo gydytoju arba žindymo konsultantu, kaip reikėtų maitinti kūdikį, kad jis gautų optimalų kiekį laktozės (pavyzdžiui, verta rečiau keisti krūtis žindant, leisti vaikeliui pasisotinti iki galo ir panašiai).
Kiekviena mama savo kūdikiui nori geriausio. Tikriausiai ne kartą teko girdėti žindančios mamos skundą: „Valgau vien košes ir virtą vištienos krūtinėlę, o mano mažajam vis tiek labai pučia pilvuką, vaikas daug verkia, yra irzlus ir nepailsėjęs“. Tuomet verta pagalvoti apie papildomą pagalbą, pavyzdžiui, visiškai saugią ir tik žarnyno spindyje veikiančią medžiagą – simetikoną. Simetikonas padeda suskaidyti dujų burbuliukus ir jie lengviau pasišalina iš žarnyno. Lašiukų pavidalu vartojama Espumisan L geriamoji suspensija pasižymi kūdikiams maloniu skoniu, yra patogi dozuoti ir ypač tinkama virškinimo trakto sutrikimų, kurie pasireiškia meteorizmu, simptominiam gydymui.
Būtinai pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku, kokiomis priemonėmis galėtumėte padėti savo kūdikiui.
Į jūsų gyvenimą ateina vaikas, ir staiga viskas pasikeičia... Tiesą sakant, jau devyni mėnesiai jūs jo laukėte, bet nuo šios dienos naujagimis viską apverčia aukštyn kojomis: sutrikdo jūsų dienas ir naktis, sudrumsčia ramų gyvenimą dviese ir pateikia begalę klausimų. Žindymas, maudymas, viduriukai jums tampa bendravimo su kūdikiu būdas, per kurį vis labiau vienas kitą pažįstate. Iš pradžių skaičiuojate naujagimio gyvenimo dienas, po to savaites, o jau, žiūrėk ir mėnuo amžiaus sukako. Plačiau: 15 klastingų namų pavojų, kurie gresia Jūsų vaikui |