Šių dienų žmogus retai kada turi tikslų laiką, kada jis valgo, o išvengti streso nepavyksta jau net ir vaikams. Visi tokie gyvenimo veiksmai lemia tai, jog neišvengiamai užklumpa virškinimo sutrikimai. Laimei, juos visus nesunkiai galima numalšinti medikamentinėmis priemonėmis, tačiau tai – tik laikinas sprendimo būdas, kur kas svarbiau yra išmokti taisyklingai, reguliariai maitintis ir stengtis išvengti streso.
Statistika ir faktai apie lietuvius
Nors pagrindinės metų šventės dar toli, tačiau rudens metu, kuomet mokslus pradeda studentai, gydytojai pastebi, jog vis daugiau pasitaiko įvairių virškinimo sutrikimų: atsiranda sunkumas skrandyje, pilvo pūtimas, skrandžio skausmai… Dažnai visi šie simptomai atsiranda dėl nesubalansuotos ir netaisyklingos mitybos, o jei dar dažnai vartojamas alkoholis, kava, tuomet rizika atsirasti virškinimo sutrikimams dar labiau padidėja.
Apsilankius gastroenterologo kabinete kartais pacientams yra diagnozuojama ūmus kasos uždegimas – pankreatitas. Ir nors seniau buvo manoma, jog kasos uždegimo pagrindinės priežastys yra keptas, rūkytas ir riebus maistas, visgi nemažai įtakos pankreatito atsiradimui daro ir nesaikingas alkoholio vartojimas.
Taip pat vis daugiau ir daugiau žmonių pastaruoju metu vargina gastritas, dar kitaip vadinamas skrandžio gleivinės uždegimas. To priežastis – greitas ir įtemptas gyvenimo ritmas, kuriame netrūksta streso, nelieka laiko ramiai pavalgyti, valgoma tai, kas pasitaiko po ranka, be to, savaitgaliais nevengiama pasilepinti alkoholiu.
" Lietuvoje 2016 metais, nurodoma, jog nuo gastrito ir duodenito praeitais metais Lietuvoje iš viso kentė apytiksliai 85 714 žmonės."Leidinyje „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2016 m.“ yra pateikiami duomenys apie sergančiųjų asmenų skaičių Lietuvoje 2016 metais, nurodoma, jog nuo gastrito ir duodenito praeitais metais Lietuvoje iš viso kentė apytiksliai 85 714 žmonės. Pastebima, jog tie, kurie yra nepilnamečiai, žmonės iki 17 metų, nuo šių virškinimo ligų kentė žymiau mažiau nei pilnamečiai, suaugę žmonės: 0-17 metų yra nurodomas abstraktus žmonių skaičius 17999, o štai suaugusių – apytiksliai 67 7715 atvejai pasitaikė tų žmonių, kurie kentė nuo gastrito arba duodenito (dvylikapirštės žarnos uždegimo).
|
Žmogaus kūnas yra didelis, prakaituotas, skysčių pripildytas mechanizmas, koordinuotai judantis, tiksliai maišantis chemikalus ir kuriantis įvairiausius dalykus nuo atsiminimų iki gleivių. Toliau sužinosite truputį daugiau informacijos, kaip šis sudėtingas, gražus ir paslaptingas aparatas funkcionuoja. Plačiau: 10 stulbinančių dalykų, kurių nežinojote apie save |
Gastritas – nesveiko gyvenimo būdo pasekmė?
Iš graikų kalbos kilęs žodis „gaster“ (liet. „skrandis“) nurodo, jog gastritas – tai skrandžio problemos, kitaip tariant, gastritas – tai rūgštingumo sumažėjimas skrandyje, skrandžio gleivinės uždegiminis susirgimas. Kaip ir dauguma ligų, taip ir gastritai, yra skiriami į ūminius ir chroniškus.
Chroniški (lėtiniai) gastritai atsiranda dėl Helicobacter pylori bakterijos. Tad norint pasveikti labai svarbu iš organizmo pašalinti šią bakteriją, tokiu atveju gastritas yra gydomas antibiotikais.
Ir dar, jei norite išvengti gastrito, privalote riboti alkoholį – jis gali išprovokuoti gastrito atsiradimą arba jo paūmėjimą. Pasistenkite įprasti reguliariai maitintis, venkite aštraus, rūgštaus, kepto ir riebaus maisto. Ir, žinoma, jei rūkote, nors ir sunku, pasistenkite mesti šį blogą savo įprotį. Ir jau labai greitai pastebėsite, kaip sveikata taps daug geresnė – nebevargins burnos ligos, kurios atsiranda dėl rūkymo, o ir gastrito gydymo procesas bus daug greitesnis ir efektyvesnis.
Ūminiai gastritai pasireiškia tuomet, kai atsiranda virškinamojo trakto infekcija. Gastrito atsiradimą taip pat gali lemti ne tik labai rūgštus ir aštrus maistas, bet ir stresas. Be to, kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai, taip pat padidina riziką susirgti ūminiu gastritu.
Skrandžio dispepsija – ar žinote, kas tai?
Skrandžio motorikos ir sekrecijos sutrikimai dar kitaip yra vadinami dispepsija. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų yra sakę, jog jiems tekę susidurti su skrandžio dispepsija, kuri dažniausiai atsinaujina rudenį ir pavasarį, o ją išduoda tokie nemalonūs simptomai kaip pilnumo jausmas skrandyje, vėmimas, pykinimas, virškinimo sutrikimai, skausmas skrandžio plote.
Dispepsijos atsiradimo priežasties nėra aiškios. Vieni mano, jog polinkis į dispepsiją gali būti nulemtas genetiškai, kiti – jog kai kurie žmonės turi įgimtą jautrumą tam tikriems dirgikliams, kurie ir sukelia skrandžio dispepsijos simptomus.
Lithuanian