Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių susiduria su struma, t. y. padidėjusia skydliauke. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, net 25 % Lietuvos gyventojų turi padidėjusią skydliaukę. Dėl šio susirgimo žmonės plūsta į medicinos įstaigas, o priėmimo pas endokrinologą dažnai reikia laukti net keletą mėnesių. Patariame, kaip nenaudojant sudėtingų metodų pasitikrinti skydliaukę ir atpažinti pirmuosius strumos požymius.
Mazginiai ir difuziniai gūžiai
„Norėdami aptikti strumą, pirmiausia pasistatykite veidrodį ar atsistokite priešais jį taip, kad gerai matytumėte kaklo dalį, esančią žemiau Adomo obuolio.“ Struma, kitaip gūžys, yra padidėjusi arba išvešėjusi skydliaukė, kuri atsiranda ir esant normaliai hormonų gamybai (eutireozei). Struma yra viena dažniausių ir labiausiai paplitusių endokrininių ligų. Daugiau nei 90 % skydliaukės susirgimų sudaro būtent eutireoziniai gūžiai.
Gūžiai būna dviejų tipų: mazginiai ir difuziniai. Mazginis gūžys – tai skydliaukės audinyje atsiradęs mazgelis, o difuzinis gūžys – tai difuziškai padidėjęs skydliaukės dydis.
Strumos požymiai
Pagrindinis strumos simptomas – padidėjusi skydliaukė. Pagal pagrindinį ligos simptomą nustatomi trys padidėjimo tipai:
1A – skydliaukė normali, susiformavęs tik mazgas;
1B – gūžys pasimato tik atlošus galvą;
2 – gūžys matomas normalioje galvos padėtyje;
3 – struma yra akivaizdžiai matoma.
Taip pat pasitaiko ir kitų simptomų, pavyzdžiui:
- užkimimas,
- kaklo tinimas,
- pasunkėjęs rijimas,
- dusulys,
- nuovargis ir silpnumas.
Strumos atsiradimo priežastys
Pagrindinis strumą sukeliantis veiksnys – jodo apykaitos sutrikimai ir jo trūkumas organizme. Endeminis gūžys itin paplitęs tuose žemės regionuose, kuriuose labiausiai trūksta jodo.
Skydliaukės ligų atsiradimui (taip pat ir strumai) įtakos turi ir daugelis žmogaus organizmą veikiančių vidinių ir išorinių veiksnių: stresas, lėtinė infekcija, aplinkos užterštumas, nesveika mityba, antisanitarinės gyvenimo sąlygos, jonizuojančioji spinduliuotė ir genetiniai veiksniai. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai struma išsivysto ir dėl padidėjusio skydliaukės hormonų poreikio, pavyzdžiui, nėštumo metu, taip pat prasidėjus klimakteriniam ar lytiniam periodui.
Kaip diagnozuojama ir tiriama struma?
Strumos diagnostika nėra sudėtinga. Paciento apžiūros metu pirštais čiuopdamas kaklą gydytojas gali aptikti padidėjusią skydliaukę. Jei taip nutinka, jis įvertina jos dydį, tikrina, ar nėra mazgelių. Jei yra, nustato jų struktūrą. Vėliau atliekami laboratoriniai skydliaukės hormonų tyrimai.
Echoskopu tiriant skydliaukę tiksliai nustatomas jos padidėjimas ir aptinkami susiformavę mazgeliai. Jei aptikti mazgai yra dideli, atliekama skydliaukės aspiracinė punkcija. Gydytojas su adata paima mazgelio ląstelių mėginį, o vėliau laboratorijoje patikrinama, ar mazgeliai nėra piktybiniai, t. y. ar nėra vėžio rizikos. Jei nustatomi piktybiniai dariniai, jie šalinami chirurginiu būdu.
Geriausias būdas išvengti strumos – jodo vartojimas
Jodas – veiksmingiausia strumos gydymo ir profilaktikos priemonė. Jodas reikalingas palaikyti tinkamą skydliaukės veiklą. Be abejonės, gydyti skydliaukės problemas pacientams yra skiriami ir medicininiai preparatai, pavyzdžiui, hormonai. Paprastai strumos gydymas trunka iki vienerių metų, o vėliau rekomenduojama profilaktiškai vartoti jodo turinčius produktus, pavyzdžiui, joduotą druską ir įvairius maisto papildus.
Kaip pačiam aptikti padidėjusią skydliaukę?
Norėdami aptikti strumą, pirmiausia pasistatykite veidrodį ar atsistokite priešais jį taip, kad gerai matytumėte kaklo dalį, esančią žemiau Adomo obuolio. Maždaug po juo ir yra jūsų skydliaukė. Atsargiai atloškite galvą ir palengva gerkite vandenį arba rykite seiles. Stebėkite savo kaklą. Jei rydami matote, kad minėtoje vietoje išryškėja gumbelis, gali būti, kad jūsų skydliaukė yra padidėjusi. Jei pastebėjote gumbelį, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Struma nėra itin pavojinga liga, jei ji laiku diagnozuojama ir iš karto yra pradedama gydyti. Negydoma skydliaukė gali vis labiau didėti, pradėti trukdyti kvėpuoti, gali imti varginti kiti nemalonūs simptomai. Struma – lėtinė liga, ji neužklumpa staiga, todėl pravartu pajutus aukščiau minėtus simptomus mokėti pačiam aptikti padidėjusią skydliaukę.
Lithuanian