Gyventi su depresija sergančiu artimu žmogumi – nelengva. Namuose tvyro liūdesys, įtampa, ją jaučia tiek suaugusieji, tiek vaikai. Tačiau būtent šeimos narių nuoširdus rūpestis sergančiuoju gali padaryti teigiamą įtaką depresijos gydymui. Jauki atmosfera namuose, saugumo jausmas ir palaikymas padės artimajam greičiau įveikti slegiančią ligą. Itin svarbu suvokti, kad depresija – rimta liga, kurios nepagarba sergančiajam ar pyktis nepadės išgydyti.
Visų pirma, reikėtų nenumoti ranka į ilgai nepraeinančią slogią artimojo nuotaiką. Pastebėję pagrindinius depresijos požymius, pasikalbėkite su sergančiuoju, paraginkite jį kreiptis į gydytoją. Įtarti depresiją galima tada, kai ilgiau nei dvi savaites užsitęsia šie pagrindiniai depresijos simptomai:
- prislėgta nuotaika, liūdesys, vidinės tuštumos, beprasmybės, vienatvės jausmas;
- anhedonija (prarastas malonumo jausmas – nėra jokių dalykų, kurie teiktų malonumą, džiugintų);
- fizinės ir psichinės energijos sumažėjimas (atsiranda nuolatinis nuovargis, kartais toks didelis, jog nėra jėgų keltis iš lovos, praustis, valgyti etc.);
- pasikeitusios emocijos, valgymo, miegojimo įpročiai, save žalojantis elgesys (padidėjęs alkoholio vartojimas, rūkymas, narkotikų vartojimas), daugybė įvairių kūno skausmų, nors organai yra sveiki.
Psichologės Vytautės Venčkauskienės komentaras
„... tam tikrų cheminių medžiagų smegenyse balanso sutrikimas nulemia kitokią žmogaus būseną – prislėgtą, blogesnę nuotaiką, beviltiškumą. Todėl artimasis negali tiesiog imti ir pradėti viskuo džiaugtis.“ Centro „Pasijausk geriau“ vadovė, psichologė Vytautė Venčkauskienė tikina, kad itin svarbu suvokti depresijos reikšmę, įsisąmoninti, kad tai yra rimtas susirgimas, o ne simuliacija: „Klaida, kurią neretai daro depresija sergančiojo kaimynai, kolegos, pažįstami, o kartais ir artimieji, – tai ligos nuvertinimas. Tokiais atvejais manoma, kad „paėmus ir gerai pakračius“ sergantįjį depresija arba jam įkrėtus „beržinės košės“, turėtų „baigtis visos depresijos“. Tačiau kažkodėl cukriniu diabetu sergančiam artimajam nesakome „nustok vaidinti“ ir nesiūlome eiti valgyti torto. Juk žinome – tai liga, kuria susirgus sutrinka angliavandenių apykaita organizme, dėl to žmogus negali maitintis taip, kaip visi. Lygiai taip pat ir depresijos atveju tam tikrų cheminių medžiagų smegenyse balanso sutrikimas nulemia kitokią žmogaus būseną – prislėgtą, blogesnę nuotaiką, beviltiškumą. Todėl artimasis negali tiesiog imti ir pradėti viskuo džiaugtis.“
Depresija – tai ne tinginystė, manipuliavimas artimaisiais, blogas charakteris ar tiesiog „išsidirbinėjimas dėl per daug gero gyvenimo“. Tai liga, atsirandanti sutrikus biocheminių medžiagų (neuromediatorių – serotonino, noradrenalino) pusiausvyrai smegenyse. Sergančiajam cukriniu diabetu insulinas būtinas tam, kad būtų palaikyta normali cukraus koncentracija kraujyje. Lygiai taip pat sergantiesiems depresija reikalingas gydymas, padedantis palaikyti normalią neuromediatorių pusiausvyrą. Reikalinga tiek psichoterapija, tiek medikamentinis gydymas vaistais nuo depresijos.
Sergantiesiems depresija dažnai trūksta B grupės vitaminų. „B grupės vitaminai itin svarbūs nervų sistemai, todėl tinkamai neaprūpinus organizmo šiais vitaminais, galimi nerviniai sutrikimai.“ Sužinokite, kokiuose maisto produktuose gausu vitamino B: |
Požiūris, jog depresija yra ne liga, kartais gali tapti viena iš priežasčių, apsunkinančių depresijos diagnostiką ir gydymą. Laiku nepastebėta, negydoma depresija pereina į sunkias formas, sukelia negalią, priveda prie mirties. Manoma, kad ateityje depresija pagal negalios sukėlimo priežastis bus antroje vietoje po išeminės širdies ligos. Tad, jeigu jūsų artimajam diagnozuota depresija, jums būtina pripažinti ligą ir pasistengti padėti sergančiajam su ja išbūti, ją įveikti.
Taigi, kaip padėti tam, kuris serga depresija?
- Pripažinimas. Padėsite sau ir sergančiajam, kai pripažinsite, kad depresija – rimta liga. Tai padaryti bus lengviau, jei rimtai pasidomėsite šia liga. Informacijos apie depresiją galima rasti internete, knygose. Galite pasikonsultuoti ir su artimąjį gydančiu psichiatru. Susipažinę su liga, lengviau suprasite sergančiojo vidinę būseną, galėsite jį palaikyti, nes sergantysis depresija dažnai jaučiasi vienišas ir nesuprastas.
- Pokalbis. Jei depresija sergantis žmogus norės kalbėtis, padėkite jam išsikalbėti. Jei jis užsidaręs ir vengia kalbėtis, galbūt tiesiog pasiūlykite psichoterapeuto ar psichologo pagalbą.
- Minčių nukreipimas sveikimo link. Skatinkite sergančiojo norą pasveikti, pasakykite, kad liga yra pagydoma. Taip pat pasirūpinkite, kad sergantysis laikytųsi medikamentinio gydymo režimo.
- Veikla. Pasiūlykite sergančiajam drauge kur nors nueiti, ką nors nuveikti, tačiau neverskite, jei sergantysis nenori.
- Pagalba buityje. Jeigu reikia, padėkite artimajam nudirbti namų ūkio darbus, palaikyti higieną, nes dabar jam tai padaryti pačiam gali būti per sunku.
- Išgirdę kalbas apie mirtį – sukluskite. Jei sergantis žmogus kalba apie norą numirti, užmigti, užsimena apie savižudybę, jokiu būdu neignoruokite tokių kalbų. Depresija, lyginant su kitomis psichikos ligomis, – dažniausia savižudybių priežastis.
- Haliucinacijos. Kartais sergant sunkiomis depresijos formomis atsiranda psichozės simptomų – haliucinacijų. Psichozė ir kalbos apie savižudybę – tai sudėtingos būklės, reikalaujančios staigaus reagavimo. Nedelskite ir skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą.
- Nepamirškite savo sveikatos. Jeigu jaučiate, kad esate išsekęs, „daugiau nebegalite“, pasirūpinkite patys savimi. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad psichikos ligonių artimieji dažniau serga psichikos ir somatinėmis ligomis, lyginant su asmenimis, besirūpinančiais somatinėmis ligomis sergančiais artimaisiais.
- Bendruomenės, pomėgiai, fizinis aktyvumas. Raskite panašią patirtį turinčių asmenų bendruomenę, kreipkitės į psichologus. Neatsisakykite ankstesnių savo pomėgių. Susiraskite stresą mažinančių būdų. Tinkama priemonė – fizinio aktyvumo užsiėmimai (važinėjimas dviračiu, pasivaikščiojimas, joga, šiaurietiškas ėjimas), gili meditacija, meno terapija ir pan. Tik patys būdami stiprūs, galėsite padėti kitiems.
„Jeigu įtariate, kad jūsų artimasis serga depresija, tačiau jis pats atsisako bet kokios pagalbos, pats kreipkitės į psichinės sveikatos specialistus (psichiatrą, psichologą, psichoterapeutą), galbūt jie galės jums patarti, kaip prikalbinti jūsų artimąjį ieškoti pagalbos“, – pataria psichologė Vytautė Venčkauskienė.
Linkime stiprybės!
Straipsnis yra geras. Tik noriu išsakyti pastebėjimą. Jau ne pirmą kartą matau šioje svetainėje, jog vietoj „ir t.t.” arba „ir pan.”, vartojate anglų kalbos svetimybę – „etc.” Būtų malonu, jeigu ištaisytumėte.
Taip viskas tiesa, bet turime artimą su sunkia forma (manijos ir haliucinacijos plius šizofrenijos priepuoliai) ir kreiptis į gydytojus tai tas pats kas nieko. Visi bando nusimesti nuo savo rankų, kol žmogus nieko nenužudė (nors yra kėsinesis prieš kelis metus) niekas nieko nedaro. Net per teismą gavus gydymą stengėsi kuo greičiau paleisti iš ligoninės. Mano nuomone visuomenė laukia kad ligonys patys galą pasidarytų.
Tikrai baisi liga yra ta depresija, viskuo gyvenime besidziaugiancia moteri si liga paverte i tokia, kuri pati nezino kodel jai yra taip kaip yra, kodel ji nieko nenori, yra uzsidariusi, mano jog artimieji jos nesupranta ar nemyli. Kalbu apie savo antraja puse. Kad ir kaip be galo ja myliu, pradejas dometis sia liga supratau, kad neteisingai su ja elgiausi ir bendravau. Manydamas kad darau gera, is nesupratimo dariau tik blogiau. Tikiuosi man dar nera per velu viska istaisyti, bet mielieji domekites sia liga, apsisvieskite ir padekite tiek savo artimiesiems sergantiems sia baisia liga, tiek sau nes tiek jiems tiek mums tenka didziulis psichologinis kruvis.