Bronchinė astma – nuo senų laikų žinoma liga, neleidžianti pilnavertiškai kvėpuoti keliems šimtams milijonų pasaulio gyventojų. Senovės Graikijos gydytojai žodį „astma“ vartojo dusuliui ir pasunkėjusiam kvėpavimui įvardinti. Jie manė, kad ši būklė atsiranda sutrikus bendrai žmogaus organizmo veiklai, tad pacientui rekomenduodavo keisti mitybos įpročius ir gyvenimo būdą. Indų filosofai manė, kad kvėpavimas sujungia mintis, kūną ir sielą, todėl bronchinę astmą bandė gydyti jogos ir kvėpavimo kontrolės pratimais. O kaip yra iš tiesų? Kodėl susergama bronchine astma ir ką daryti, kad jos išvengtume?
Tyrinėjant kvėpavimo takų ligą bronchinę astmą ir bandant nustatyti jos atsiradimo priežastis, atlikta daug mokslinių tyrimų. Pateikiame pagrindinius veiksnius, kurie gali vienokiu ar kitokiu būdu turėti įtakos astmos atsiradimui.
Higienos hipotezė. Šiais laikas higienos hipotezė labai populiari. Ji grindžiama tuo, kad tinkamam imuninės sistemos vystymuisi reikalingas nuolatinis jos dirginimas. Manoma, kad miesto vaikai yra auginami „šiltnamio sąlygomis“ ir neturi natūralaus sąlyčio su įvairiomis bakterijomis, kurios ir yra imuninės sistemos vystymosi stimulas.
Nustatyta, kad bronchine astma rečiau serga:
- įvairiomis infekcijomis (tuberkulioze, tymais, hepatitu) sirgę vaikai;
- kaimo gyventojai;
- dažniau kitų vaikų (seserų, brolių, darželio vaikų) aplinkoje būnantys vaikai;
- rečiau vartojantys antibiotikus, ypač pirmąją gyvenimo savaitę;
- vaikai, į kurių mitybos racioną anksti įtraukiama žuvis.
Neseniai ištirti Vidurio Europoje gyvenantys ūkininkų vaikai ir nustatyta, kad kuo didesnė mikroorganizmų įvairovė veikia vaiką, tuo retesni bronchinės astmos atvejai. Norvegų mokslininkai nustatė, kad gimimo vieta ir laikas neturi įtakos alerginių reakcijų ir bronchinės astmos išsivystymui.
„... jeigu astma serga abu tėvai, tai tikimybė, kad susirgs ir vaikas, siekia net 75 %.“ Paveldimumas. Atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad bronchine astma dažniau serga abu monozigotiniai dvyniai (gimę iš vienos kiaušialąstės), o ne vienas iš dvynių. Trečdaliui visų bronchinės astmos atvejų įtakos turi paveldimumas, t. y. motina arba tėvas taip pat serga šia liga. Jeigu serga vienas iš tėvų, tai tikimybė, kad susirgs ir vaikas yra 20–30 %. O jeigu astma serga abu tėvai, tai tikimybė, kad susirgs ir vaikas, siekia net 75 %.
Uždegimas. Lėtinis uždegimas kvėpavimo takuose yra susijęs su padidėjusiu bronchų jautrumu. O tai lemia tipinių bronchinės astmos simptomų atsiradimą po kontakto su alergenais:aplinkos dirgikliais, virusais, šaltu oru.
Genetiniai sutrikimai. Vaikas su tam tikrai genetiniams sutrikimais gali turėti polinkį aktyvesnei alerginių ląstelių gamybai ir alerginių reakcijų pasireiškimui veikiant aplinkos dirgikliams (pvz., dulkių erkėms). Nustatyta, kad astmos atsiradimui turi įtakos imuninės sistemos balanso sutrikimas.
Naujagimystės ir kūdikystės laikotarpis. 2012 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad plaučių funkcijos sutrikimas ir bronchinio atsako nepakankamumas naujagimystės laikotarpiu didina riziką susirgti bronchine astma per pirmuosius septynerius gyvenimo metus. Kito tyrimo išvados patvirtina, kad rinovirusinė infekcija kūdikystės laikotarpiu (iki 1 m.) taip pat didina švokštimo atsiradimo per pirmuosius tris gyvenimo metus riziką.
Mityba. Šiais laikais daug dėmesio skiriama sveikai mitybai. Įvairių tyrimų duomenimis, bronchinė astmos eiga būna lengvesnė tiems žmonėms, kurių maiste daugiau:
- augalinės kilmės produktų,
- vitaminų,
- skaidulinių medžiagų,
- antioksidantų.
O tų žmonių, kurie vartoja daug gyvulinės kilmės produktų, riebalų, baltymų ir lengvai skaidomų angliavandenių, bronchinės astmos eiga būna sunkesnė, su dažnesniais paūmėjimo epizodais.
Alkoholis. Europos kvėpavimo draugijos duomenimis, 10–60 ml alkoholio per savaitę mažina astmos atsiradimo riziką įkvepiant žiedadulkes, kačių ir šunų alergenus, namines dulkes. O visai negeriantys ar nesaikingai alkoholį vartojantys žmonės turi didesnę riziką susirgti astma.
Rūkymas. Tabako rūkymas (tiek pasyvus, tiek aktyvus) daro didelę įtaką astmos išsivystymui. Rūkymas dirgina bronchus, gali išprovokuoti astmos epizodus, taip pat bronchai tampa jautresni įvairiems aplinkos alergenams. Be to, rūkančių tėvų vaikai dažniau serga astma ir kvėpavimo takų infekcijomis nei nerūkančiųjų. Taigi pasyvus rūkymas – taip pat bronchinės astmos rizikos faktorius. Panašiai rūkymas veikia vaisių ir nėštumo metu.
 |
„… žmonės, kurie meta rūkyti dar nesulaukę penkiasdešimties, riziką mirti per artimiausius penkiolika metų sumažina per pusę.“ Sveikatos pagerėjimas metus rūkyti – garantuotas: |
Plovimo priemonės. Dešimties metų tyrimai 10-yje Europos Sąjungos šalių parodė, kad įvairios plovimo priemonės, taip pat ir oro gaivikliai, savo sudėtyje turi medžiagų, kurios gali išprovokuoti astmos atsiradimą suaugusiesiems. Manoma, kad 18 % naujų susirgimo atvejų nulemia būtent šie veiksniai.
Nors randama daug veiksnių, galinčių lemti bronchinės astmos atsiradimą, bet nėra iki galo aišku, kas išprovokuoja šią ligą. Taigi net ir šiais laikais bronchinė astma lieka paslapčių ir neaiškumų apipinta liga. Vis dėlto pasistengti gyventi sveikiau galime kiekvienas.
Taip pat skaitykite:
Saulašarių arbatos receptas, lengvinantis bronchinės astmos simptomus »
Taisyklingo kvėpavimo svarba sveikatai ir gerai savijautai »
5 faktai, kurių nežinojote apie rūkymą »
Kaip palengvinti šienligės simptomus? Naudingi gydytojos patarimai »
Lithuanian