Užrašų knygelės vedimas. Vienas iš būdų pastebėti stresą ir suvokti jo priežastį ‒ tai streso valdymo užrašų knygelės vedimas. Jos principas yra toks:
- žymėkitės stipriausias stresines būsenas, aprašydami, kada jos pasireiškė, koks įvykis jas sukėlė ir kokias emocijas bei fizinius pojūčius jumyse sužadino;
- užsirašykite visas stresines situacijas kilusias dienos eigoje;
- įvertinkite stresinių būsenų stiprumą nuo vieno iki penkių (vienas tolygus lengvam, o penki – aštriam stresui).
Planų ir rezultatų lentelės pildymas. Dar vienas streso atpažinimo būdas ‒ pildyti iš dviejų skilčių sudarytą dienos planų ir rezultatų lentelę. Pirmoje lentelės skiltyje sužymėkite visos dienos planus valandų tikslumu, o dienos pabaigoje antroje skiltyje surašykite, kas iš tikrųjų įvyko vieną ar kitą valandą. Dabar palyginkite abi lentelės grafas. Kad gautumėte patikimus rezultatus, pildykite lentelę bent dvi savaites.
Tiek vienas, tiek kitas būdas leis sekti savo dienotvarkę ir pastebėti, kada ir kokios situacijos linkusios virsti stresinėmis. Kartais stresą siejame ne su pagrindiniais stresoriais, todėl kasdienis savo veiklos stebėjimas leidžia išgryninti tikrąsias streso priežastis. Pavyzdžiui, galbūt jūs siejate stresą su dideliu krūviu darbe, tačiau iš dienos planų lentelės ir stresą keliančių situacijų stebėjimo gali paaiškėti, jog stipriausią stresą patiriate laisvadieniais, kai pernelyg apkraunate save namų ruošos darbais.
Žinodami streso priežastis, galėsite pasitelkti ir jo valdymo strategijas: meditaciją, fizinį aktyvumą, besikaitaliojantį poilsio ir darbo laiką, juoką, atidumą savo mintims ir jausmams, dalijimąsi emocijomis, kvėpavimo technikas ir t. t. Tačiau galiausiai visi metodai susiveda į išvadą, jog stresas ‒ tai mūsų proto reakcija, kurią pažinti ir pakeisti iš stresinės į neutralią galime tik susidraugavę su savo protu.
Lithuanian