Ar žinote, kaip organizmas gauna vitamino D? Ar teko girdėti, kokiais klinikiniais simptomais pasireiškia vitamino D nepakankamumas? Ir kiek per dieną reikėtų gauti vitamino D – ką daryti, kad netektų susidurti su šio riebaluose tirpaus vitamino nepakankamumu?
Kaip organizmas gauna vitamino D?
Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kartais vadinamas prohormonu. Jis priskiriamas riebaluose tirpių vitaminų grupei ir tai pačiai grupei priklauso ir keletas kitų daugeliui žinomų vitaminų – A, E, K.
Išskiriamos dvi pagrindinės vitamino D formos – tai vitaminas D2 ir D3 (mokslinėje literatūroje minima ir kitų vitamino D grupių, vis dėlto šios dvi yra pačios reikšmingiausios žmogaus sveikatai ir fiziologijai).
Vitaminas D2 kitaip vadinamas ergokalciferoliu. Jo yra augaliniame maiste ir maisto papilduose, pavyzdžiui, ergokalciferolio turi tam tikri grybai, iš kurių gali būti gaminami ir augaliniai vitamino D2 šaltiniai.
Vitaminas D3 kitaip vadinamas cholekalciferoliu – jis taip pat gaunamas su maistu, priešingai nei ergokalciferolis – su gyvuliniu, o ne augaliniu maistu. Santykinai daug gana gerai žmogaus organizmo įsisavinamo cholekalciferolio yra riebioje žuvyje, menkių kepenyse ir jų aliejuje, kiaušiniuose, pieno produktuose – ypač tuose, kurie papildomai praturtinti vitaminu D3.
Cholekalciferolis yra dažniausiai maisto papilduose naudojama vitamino D forma. Be to, vitaminas D3 yra gaminamas ir žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams – vis dėlto ne visiems pakanka išbūti atviroje saulės šviesoje tiek, kad organizme pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis.
Kaip pasireiškia vitamino D nepakankamumas?
Tai, kaip kliniškai pasireikš vitamino D nepakankamumas, priklauso nuo to, koks yra šio riebaluose tirpaus vitamino trūkumo laipsnis ir kiek laiko jo trūksta organizmui.
Tarkime, daugumai pacientų, kuriems vitamino D trūksta nestipriai arba trūkumas vidutinio sunkumo, specifinių ir kliniškai reikšmingų simptomų gali iš viso nepasireikšti. Dėl to vitamino D nepakankamumas gali būti nepastebimas, vis dėlto žalą organizmas dėl šio trūkumo gali jausti.
Tuo tarpu esant sunkiam ir ilgą laiką trunkančiam vitamino D trūkumui, pakinta kalcio ir fosforo įsisavinimas žarnyne, todėl išsivysto ne tik hipokalcemija, bet ir fosfaturija, pradeda vykti kaulų demineralizacija – suaugusiems kaulai pradeda minkštėti, o vaikams pasireiškia ir rachitas, ir osteomaliacija.
Paciento jaučiami simptomai tokiu atveju gali būti susiję ne tik su kaulų skausmais ir jautrumu, bet ir su varginančiu raumenų silpnumu, padažnėjusiais kaulų lūžiais nugriuvus, judėjimo funkcijos sutrikimais ir kt.
Kokia yra vitamino D norma organizme ir kaip apsisaugoti nuo jo nepakankamumo?
Įvairių literatūros šaltinių duomenimis, vitamino D koncentracija kraujyje laikoma normalia, kai ji yra tarp 50–100 nmol/l – 75–125 nmol/l. Žinoma, normos rėžiai gali skirtis, tačiau teigiama, kad vitamino D koncentracija kraujyje (serume) suvokiama kaip normali, kai ji siekia apie 75–100 nmol/l.
Rekomenduojama, kad serume vitamino D koncentracija siektų bent 75 nmol/l – tuomet reikšmingai sumažėja kaulų lūžių rizika. Kasdien reikėtų suvartoti bent po 600 TV vitamino D ir ši kasdienė norma rekomenduojama vaikams, nėščioms moterims ir suaugusiesiems iki septyniasdešimt metų amžiaus.
Jei suaugusysis kasdien negali pabūti saulėje, yra vyresnio nei septyniasdešimt metų amžiaus ar jam būdingos kitos vitamino D nepakankamumo rizikos, per dieną reikėtų suvartoti apie 800 TV vitamino D, kai kuriais atvejais – ir daugiau.
Vitamino D perdozavimas retas ir klinikiniai simptomai paprastai pasireiškia tik tuomet, kai jo koncentracija kraujyje (serume) viršija 200-220 nmol/l. Vertėtų žinoti, kad per dieną saugu suvartoti iki 4 000 TV.
Kokia nauja vitamino D forma gali padėti greičiau pasiekti klinikinį efektą?
Nesvarbu, kokiu būdu būdu gaunamas vitaminas D, iš pradžių jis būna neaktyvus, o aktyvinamas jis vykstant tam tikriems procesams kepenyse ir inkstuose. Kai kuriems vitamino D preparatams gali „neprireikti“ etapo, vykstančio kepenyse, todėl poveikio gali būti sulaukiama greičiau.
Nauja Lietuvoje vitamino D forma gali daug greičiau suteikti norimą klinikinį poveikį, nes „aplenkia“ metabolizmą kepenyse, tinkama net ir riebalų įsisavinimo žarnyne turintiems ar nutukusiems pacientams.
Ši nauja vitamino D forma Lietuvoje vis dažniau skiriama gydytojų ir padeda gydyti vitamino D stoką ir jos sukeltas ligas, ypač tiems žmonėms, kuriems nustatyta inkstų ar kepenų ligų, būdingas didesnis kūno masės indeksas ar malabsorbcijos sindromas, priskiriama didesnė osteoporozės rizika, pavyzdžiui, vartojant kortikosteroidus.
Jei manote, kad šis vaistas galėtų tikti ir Jums, pasikalbėkite su savo gydytoju – jis nustatys, ar reikalinga vitamino D vartoti papildomai, koks preparatas galėtų padėti greičiausiai pasiekti norimą klinikinį efektą ir kokiomis dozėmis bei kiek laiko reikėtų vartoti vitaminą D.
Lithuanian