Kiekvienas žmogus kartkartėmis būna savimi nepatenkintas. Vieniems trukdo blogi įpročiai, kurių sunku atsikratyti, kitiems nepatinka išvaizda: veido bruožai, figūra, ūgis. Plačiau aptarsime pakankamai dažną ir sunkiai pataisomą požymį – žemą ūgį. Lietuvoje moteris laikoma žemaūge, jei jos ūgis mažesnis nei 156 cm, o vyras – kai jo ūgis nesiekia 171 cm. Manoma, kad merginoms tai trukdo pasiekti karjeros aukštumų, o vaikinams sukelia stiprų nepasitikėjimo savimi jausmą.
Žemaūgiais laikomi tie vaikai, kurių ūgis pagal augimo kreives nesiekia 3 procentilų, tai reiškia, kad visoje populiacijoje už juos yra žemesni tik 3 % žmonių. Maždaug 75 % vaikų žemas ūgis yra nulemtas genetinių priežasčių, t. y. vaiko tėvai taip pat yra žemo ūgio. Tokie vaikučiai dažniausiai gimsta mažesnio ūgio, tačiau jų augimo greitis ir kaulų amžius atitinka bendraamžių vaikų vystymosi normas.
„Maždaug 75 % vaikų žemas ūgis yra nulemtas genetinių priežasčių, t. y. vaiko tėvai taip pat yra žemo ūgio.“Konstitucinis augimo sulėtėjimas nustatomas tuomet, kai vaikas būna žemesnis nei jo bendraamžiai ir auga normaliu greičiu, bet jo kaulų augimas vėluoja lyginant su bendraamžiais. Taip pat toks vaikas vėliau subręsta ir ilgiau auga, bet vis tiek dažniausiai pasiekia normalų ūgį.
Tiek genetinių priežasčių (žemų tėvų) nulemtas žemaūgiškumas, tiek konstitucinis augimo sulėtėjimas yra normalaus augimo proceso variantai. Kitais atvejais nepakankamo ūgio priežastys gali būti nulemtos įvairių organizmo ligų ir sutrikimų.
Šešios žemaūgiškumo priežastys
1. Nepakankama mityba. Tai labiausiai paplitusi augimo sutrikimo priežastis visame pasaulyje. Ši priežastis itin dažna neišsivysčiusiose šalyse ir glaudžiai susijusi su skurdu. Vargingai gyvenančiose šalyse vaiko ūgį stipriai veikia ir psichosocialinės priežastys. Neigiama emocinė aplinka, kai vaikai yra išnaudojami ir neprižiūrimi, taip pat daro žalą vaiko vystymuisi. Ekonomiškai stipriose šalyse mityba dažnai ribojama savo noru, kai laikomasi dietų. Įdomu tai, kad nepakankamas svorio prieaugis labiau pastebimas nei žemas ūgis.
2. Nėštumas ir neišnešioti naujagimiai. Per anksti gimę kūdikiai ne tik dažnai būna per mažo ūgio ir svorio, bet jų augimas gali atsilikti visą gyvenimą. Žalingi įpročiai (rūkymas ar alkoholio vartojimas) nėštumo metu glaudžiai susijęs tiek su dažnesniu priešlaikiniu gimdymu, tiek su augimo sutrikimais. Manoma, kad įvairios infekcijos nėštumo metu taip pat gali lemti vaiko žemaūgiškumą.
3. Lėtinės ligos. Augančiam organizmui itin svarbu gauti reikiamų maisto medžiagų ir pakankamai deguonies, kad būtų užtikrinta sklandi organizmo apykaita. Įvairios lėtinės ligos gali stabdyti šiuos procesus ir turėti įtakos žemaūgiškumo išsivystymui:
- įgimta širdies yda,
- inkstų ligos,
- astma,
- kraujo ligos,
- jaunatvinis idiopatinis artritas,
- uždegiminė žarnų liga,
- celiakija,
- Krono liga,
- hipotiroidizmas,
- cukrinis diabetas.
4. Genetinės ligos. Genai nulemia daugelį organizmo ypatybių, tačiau ne visada nukrypimas nuo normos pripažįstamas kaip patologija. Pavyzdžiui, jeigu sesuo yra žemesnė už brolį, tai nereiškia, kad mergaitės ūgis yra nepakankamas, tiesiog genetiškai taip nulemta, kad mergaitės dažniausiai būna žemesnės už berniukus. Tačiau tam tikros genų mutacijos gali turėti įtakos ne tik žemam ūgiui, bet ir visam organizmui: vaikas gali gimti, turėdamas Dauno ar Ternerio sindromą ar kokią kitą ligą.
5. Hormonų sutrikimai. Vieni svarbiausių hormonų normaliam ūgiui vystytis – skydliaukės ir augimo hormonai. Kai vaikams pasireiškia skydliaukės hipofunkcija (hipotiroidizmas), ima trūkti skydliaukės hormonų. Tokie vaikai auga ypač lėtai, užauga žemo ūgio.
Vaikai, kurių organizme trūksta augimo hormono, būna normalaus sudėjimo, tačiau jie atrodo jaunesni nei jų bendraamžiai. Augimo hormonas gaminamas hipofizėje, kuri yra žmogaus smegenyse. Hipofizės ligos ir pažeidimai taip pat gali sumažinti normalaus augimo hormono kiekį, reikalingą vaikui augti.
6. Kitos priežastys. Sąnarių ir kaulų ligos, tokios kaip achondroplazija (genetinis sutrikimas, kuriam esant lėtai auga galūnės). Vaikų liemuo būna normalaus dydžio, o rankos ir kojos – trumpos. Dažnai pastebima platesnė galva, ypač kaktos srityje. Suaugę žmonės, kurie serga achondroplazija, būna žemo ūgio – nesiekia 120 cm.
Dažniausiai žemaūgiai žmonės yra sveiki, o jų žemas ūgis būna nulemtas tam tikrų genetinių ypatybių. Tačiau kartais žemaūgiškumas gali būti įvairių ligų signalas. Jeigu šeimoje tėvai yra normalaus ūgio, o vaikutis auga per lėtai, visgi reikėtų kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio tyrimo.
Taip pat skaitykite:
Kūdikio motorikos raida »
Trapių kaulų sindromas – gyvenimas su stikliniu kūnu »
Achondroplazija (Liliputizmas) (simptomai, gydymas ir profilaktika) »
„Klausk eksperto“. Vaiko raida »
Lithuanian