Neseniai viena „MedGuru.lt“ skaitytoja kreipėsi į mus sunerimusi, sakydama, kad dermatologė Vilniuje išvadino ją pasmerktąja vien todėl, kad ši kelis mėnesius vartojo kontraceptines tabletes. Ar iš tiesų kontraceptinės tabletės žaloja moters organizmą? Domimės kontraceptinių tablečių istorija, jų sunkiai pamatuojamu šalutiniu poveikiu ir skirtingomis medikų nuomonėmis.
„Kai paminėjau, kad anksčiau kelis mėnesius vartojau kontraceptines tabletes, mane išbarė kaip mažą vaiką <...> Išėjau labai susikrimtusi...“ „Apsilankiau pas dermatologę todėl, kad ant odos atsirado mėlynų gyslelių. Toks jausmas, kad po oda trūkinėja kapiliarai. Turbūt tai susiję su kraujagyslių sveikata. Šių problemų turėjo ir dauguma mano giminės moterų. Gal iškart reikėjo kreiptis į venų ir kraujagyslių gydytoją… Bet kažkodėl nuėjau pas dermatologę, kuri pasakė, kad nežino, kas čia yra. Kai paminėjau, kad anksčiau kelis mėnesius vartojau kontraceptines tabletes, mane išbarė kaip mažą vaiką, sakydama, kad po tokių „cirkų“ turbūt pašlis viso organizmo sveikata ir niekada negalėsiu turėti vaikų.
Išėjau labai susikrimtusi, bet paskui atsikvošėjau – juk neturėtų taip būti, kad toje pačioje poliklinikoje ginekologė man išrašo vaistus, sakydama, jog ir jos dukra tuos pačius geria, o gretimame kabinete mane išvadina pusprote ir sako, kad kontraceptikai kenksmingi (vos ne kaip kokia radiacija). Svarstau, kodėl apie juos sklando tokios kontraversiškos nuomonės?“ – klausia 28 metų moteris.
Panašių istorijų, matyt, išgirstume ne vieną. Gydytojai iš tiesų turi skirtingas nuomones apie kontraceptines tabletes. Žinoma, dermatologės moralizavimas ne laiku ir ne vietoje parodo neprofesionalumą bendraujant su pacientais, atėjusiais spręsti kitų, su vaisingumu nesusijusių sveikatos problemų. O toks vienašališkas nusiteikimas prieš kontraceptines tabletes taip pat verčia abejoti gydytojos žiniomis apie šią sritį. Iš tiesų kontraceptinės tabletės, kaip ir beveik visi kiti vaistai, gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį, tačiau kodėl būtent apie šią apsisaugojimo priemonę atsiliepiama radikaliai skirtingai?
Naujas išradimas, leidžiantis apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo
Pirmosios kontraceptinės tabletės moterims buvo išrastos maždaug prieš 40 metų. Tablečių sudėtyje buvo itin didelis hormonų kiekis, todėl buvo jaučiamas didesnis šalutinis poveikis. Šių laikų kontraceptinėse tabletėse dedamas kiek įmanoma minimalus hormonų kiekis (estrogenas ir progesteronas), sustabdantis ovuliaciją, todėl moteris negali būti apvaisinta.
Bėgant metams kontraceptikai tobulėja. Vis dėlto vaisto raidos istorijoje būta ir stiprų šalutinį poveikį jautusių moterų:
- padidėdavo kraujospūdis,
- atsirasdavo odos ir limfinės sistemos pakitimų,
- manoma, rasdavosi ir daugiau vėžio atvejų.
Šiais laikais manoma, kad šalutinio poveikio tikimybė yra kur kas mažesnė.
Kodėl niekas neištiria tikrojo kontraceptikų poveikio?
Tiksliai ištirti ir įvertinti kontraceptinių tablečių daromą poveikį organizmui – labai sunku. Norint nustatyti, kaip moters organizmui atsiliepia dirbtinis hormonų padidinimas, reikėtų imti dvi tiriamųjų grupes: bent kelių šimtų arba tūkstančių moterų grupę, kuri visą gyvenimą gertų tabletes, ir kitą grupę – kuri jų nevartotų. Pirmąją grupę reikėtų stebėti visą gyvenimą, fiksuojant, kokių (net ir menkų) sveikatos pokyčių atsiranda, ir jų dažnumą lyginti su grupės, nevartojusios tablečių, rezultatais.
Be to, reikėtų stebėti ir abiejų grupių moterų dukrų gyvenimą – ištirti, ar buvo paveldėtos kokios nors patologijos. Tad toks tyrimas užtruktų ilgiau, nei kol kas egzistuoja pačios kontraceptinės tabletės. Turint omenyje, kad vaistai bėgant metams vis labiau tobulinami, keičiama jų sudėtis, prieš 40 metų pradėto tyrimo rezultatai dabar būtų nebeaktualūs.
Lithuanian